captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Bogdanas. Literatūros Nobelis – Kauno žydų palikuoniui

Šiemet Nobelio premija už literatūrą paskirta dainų autoriui ir atlikėjui Bobui Dylanui. Savo pavardei jis pasirinko mėgstamo poeto Dylano Thomaso vardą. Tačiau Minesotos valstijoje 1941 jis gimė ir augo kaip Robertas Alenas Zimmermanas. Jo seneliai iš tėvo pusės atvyko iš Odesos 1905 m., bėgdami nuo pogromų prieš žydus.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Mamos šaknys Kaune

Mums įdomiausi jo seneliai iš mamos pusės. Jo mama Betty Stone, gimusi JAV 1915 m., turėjo žydišką vardą Rachelė. Ir pavardę jos tėvas turėjo kitą, ne Stone. Stone`u jis tapo po to, kai 1902 m. dvidešimtmetis emigravo į JAV. O iki tol jis buvo Kauno žydas Benjaminas Dovydas Solemovičius. JAV vedė irgi Kaune gimusią dešimt metų jaunesnę žydaitę Sarą Edelštein, kuri mirė 1961 m., kai jos jau dvidešimtmetis anūkas išleido pirmą savo diską „Bob Dylan“. Iki tų pat metų Minesotoje išgyveno ir muzikanto prosenelis Benjaminas Haraldas Edelšteinas, gimęs Kaune 1869 m.

Emanuelis Zingeris man vienareikšmiškai sakė, jog B. Dylanas be jokios abejonės turėjo sugerti į save gyvenimo Kaune atmintį, kadangi žydų šeimose praeitis yra neparastai didelės svarbos. Vaikai ir anūkai auginami, brėžiant jiems tolimus horizontus, kuriuos atveria Švento Rašto pasakojimai, primenant ankstesnių šeimos kartų išgyvenimus.

Kaip vertinti?

Pats B. Dylanas yra sakęs: „Nuo pat pradžių dėl kažkokių priežasčių mano dainos buvo skiriančios. Jos dalino žmones. Niekada nežinojau, kodėl. Vienus apimdavo pyktis, kitiems jos patikdavo.“ Tas pats įvyko paskyrus jam šią itin prestižinę premiją. Štai „Traukinių žymėjimo“ autoriaus Irvine`o Welsho žodžiai, sukaupę visą piktumą dėl sprendimo, kuris „yra liguista nostalgija, išlaužta iš nukaršusių veblenančių hipių sugižusios prostatos“.

Tuo tarpu dar garsesnis rašytojas Salmanas Rushdie džiaugiasi sprendimu, nes B. Dylano eilės jam buvo įkvepiančios visą gyvenimą nuo tada, kai išgirdo jas pirmą kartą dar mokykloje. Premijos paskyrimui pritaria ir plačiai žinomas romanistas Stephenas Kingas.

Yra keliančių klausimą, ar dainų tekstai yra literatūra, bet jiems primenama, jog Homeras epus dainavo, o Šekspyras savo kūrinius vaidino (jie išleisti rinkiniu tik po autoriaus mirties). Aišku, B. Dylanas geriau suprantamas anglakalbiame pasaulyje, bet jis reiškėsi visur kaip roko kultūros atstovas, nešęs laisvės troškimą.

Nebuvau jo fanas, tačiau mokykloje skaitydavau ar bandydavau suprasti iš įrašų tokių grupių kaip „Jethro Tull“, „Deep Purple“ ar ‚Pink Floyd“ tekstus, ir prisipažinsiu, kad jie padarė didžiulę įtaką mano formavimuisi. Rokas palietė visą XX a. antros pusės jaunimą, tad šis Nobelis tuo pačiu yra skirtas visai laisvę mylinčiai roko kultūrai.

Todėl dar klausimas, ar rokeris norės sustingti ant akademinio pjedestalo. Kol kas jis tyli, kaip 1977 m. tylėjo savaitę po  Elvis Presley mirties.

Prancūzų filosofas Jeanas Paulis Sartre`as yra atsisakęs jam skirtos 1964 m.  Nobelio premijos už literatūrą, raštu paaiškindamas, kad, – jo asmenine nuomone, ką jis pabrėžė, – rašytojas negali leistis transformuojamas į instituciją. Dėl šios priežasties jis buvo atsisakęs ir Prancūzijos Garbės legiono ordino. Tačiau B. Dylanas 2012 m. yra priėmęs Prezidentinį laisvės medalį iš Baracko Obamos. Tad matysime, kaip čia bus.

Už vieną žmogų – kaip už visą pasaulį

Premija B. Dylanui suteikta, pasak Nobelio komiteto, „už naują poetinės raiškos kalbą didžios amerikiečių dainų tradicijos rėmuose“. Baigti norėčiau konkrečiu pavyzdžiu apie dainą „Uraganas“ („Hurricane“). Tai pasakojimas apie juodaodį perspektyvų boksininką Rubiną Carterį, pravarde Uraganas, kuris 1966 m. buvo neteisingai apkaltintas triguba žmogžudyste ir iškalėjo 19 metų, kol buvo išteisintas per trečią jo bylos nagrinėjimą. Du jo ringe įveikti priešininkai vėliau tapo pasaulio bokso čempionais, o jis tuo metu tarsi Buda sėdėjo 10 pėdų ploto kameroje, kaip sakoma dainoje.

B. Dylanas perskaitė jo autobiografiją, aplankė jį kalėjime, ir 1975 m. sukūrė protesto dainą, kurios tekste susipina reportažas iš įvykio vietos, liudininkų pavardės, tyrimas, kuriame, pasak autoriaus „visos Rubino kortos iš anksto pažymėtos“. Aistringą kritiką už nuteisimą rasistiniu pagrindu, be įrodymų patvirtino JAV teismas, tačiau tam subrendo tik dar po 10 metų išteisindamas R. Carterį.

Kada Winstonas Churchillis pokaryje ryžtingai pasmerkė stalinizmą. Kaip aiškus jo pozicijos palaikymas 1953 m. jam skirta literatūrinė Nobelio premija „už puikią oratorystę ginant aukščiausias žmogaus vertybes“. Kada Lenkijoje 1980 m. įsisteigė Solidarumo judėjimas, Nobelis skirtas Czeslawui Miloszui, taip atkreipus skaitančio pasaulio dėmesį į visą bundančią Rytų Europą.

Nobelio komitetas, skirdamas premiją tokiam amerikiečiui, parodė, jog JAV yra ne tik Donaldas Trumpas, jog orientuotis reikia į tokius, kaip B. Dylanas, į jo idėjas ir nesuvaidintą jautrumą neteisybei, į drąsią kovą už kiekvieno žmogaus likimą, kaip „Hurricane“ atveju.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...