captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ukraina, Sirija ir Vakarų sankcijos Rusijai

„Europos Sąjungai ruošiantis spręsti, ar palikti galioti dabar Rusijai dėl Ukrainos taikomas sankcijas, ima aiškiai ryškėti kai kurių jos šalių narių skirtingi šiuo klausimu požiūriai“, – rašo JAV nevyriausybinio strateginių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai.
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Jie skelbia, kad spalio 11-ąją Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenijus Avakovas sukritikavo Prancūzijos prezidentą Francois Hollande`ą dėl jo pareiškimų Minsko protokolų įgyvendinimo tema. Anot A. Avakovo, F. Hollande`as pasiūlė, kad separatistų valdomame Donbaso regione būtų rengiami rinkimai, kai tik įsitvirtins paliaubos ir kareiviai ties buvusių kovų rytų Ukrainoje linija sudės ginklus, tačiau anksčiau negu iš regiono pasitrauks Rusijos kareiviai ir Ukraina atgaus savo sienos su Rusija kontrolę.

Jeigu taip F. Hollande`as sakė, tai iš tiesų prieštarautų Ukrainos pozicijai, pagal kurią visi Minsko protokolo numatomi saugumo reikalavimai turi būti patenkinti prieš Kijevui imantis kokų nors nuolaidų dėl savo rytinių teritorijų.

Ukraina, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei kai kurios šiuo klausimu kategoriškesnės ES narės, pvz., Lenkija ir Baltijos valstybės, reikalauja sankcijų neatsisakyti ir jų nesušvelninti tol, kol Maskva ir jos palaikomi separatistai nebus įgyvendinę visų Minsko protokolų saugumo potvarkių.

Antra vertus, kitos ES šalys narės, ypač Prancūzija ir Vokietija, ragina Kijevą padaryti daugiau politinių nuolaidų tam, kad duotų smarkesnį postūmį sprendimui pažangos link ieškoti, surasti ir įgyvendinti.

Tačiau Ukraina kol kas į šiuos raginimus nereaguoja tvirtindama, kad ligi šiol net neįgyvendinti ankstesni susitarimai dėl paliaubų ir karių atitraukimo nuo kovų linijos.

O Vokietija, Europos Sąjungos pagrindinė sprendėja dėl sankcijų, ne kartą viešai pareiškė, kad visi Minsko potvarkiai turi tapti tikrove prieš sankcijas pradedant nutrauki. Vargu, ar iki šių metų pabaigos praraja tarp šitaip skirtingai nusiteikusių grupių sumažės.

Iš vienos pusės, galimybių pasiekti tikrą pažangą Ukrainoje dar prieš Europos Sąjungos balsavimą dėl sankcijų ir JAV prezidento Baracko Obamos prezidentavimo pabaigą ateinantį sausį vis mažiau, o neramumai rytų Ukrainoje nesiliauja.  

Iš kitos pusės, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų auga Sirijoje, kur susitarimas dėl paliaubų visiškai subliuško ir Maskvos oro išpuolių prieš Alepą sustiprėjimas davė postūmį kalboms, kad Vakarų sankcijas Maskvai reikia netgi ne švelninti, o griežtinti.

Ironiška, kad anksčiau Maskva bandė išnaudoti pažangą Sirijos ir Ukrainos konfliktuose kaip priemonę pagerinti savo derybų poziciją Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos atžvilgiu. Dabar, abiejuose frontuose pažangai sustojus, Vakarai, ko gero, jei ne išplės, tai bent išlaikys dabartiniame lygyje sankcijų režimą prieš Rusiją“, – prognozavo amerikiečių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „Rusijos masyvūs išpuoliai prieš Alepą rodo, kad Kremlius šiuo metu labiau vertina dar vieną savo sąjungininko Basharo al Assado pergalę negu moralinį imperatyvą sumažinti gyventojų kančias.

Maskva gauna naudos ir iš Vakarų neryžtingumo – ypač kylančio iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių užsienio politiką dabar blokuoja prezidento rinkimų kova. Tačiau Maskvos praktikuojamo jėgos demonstravimo nereikia pervertinti.  

Kremlius nuolatos padėtį iki rimto eskalavimo kaitina tam, kad pasaulio arenoje ir tokiuose kaip Sirijos ir Ukrainos konfliktuose išlaikytų savo įtaką. Prie to tinka ir tai, kad šeštadieniui, spalio 15-ajai Rusija paskelbė naujas derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Lozanoje“, – teigė Ciuricho laikraštis.

Pasak Maskvos dienraščio „Komersant“, „Rusijos, Jungtinių Valstijų, Saudo Arabijos, Turkijos ir galbūt Kataro užsienio reikalų ministrai Lozanoje nori bandyti rasti kelią atgal prie ugnies nutraukimo Alepe ir sulaikyti tarptautinių įtampų, kurias sukėlė Rusijos ir Sirijos kariniai veiksmai, intensyvėjimą.

Net jeigu ir nėra jokių garantijų, kad susitikimas duos vaisių, vien faktas, kad jis įvyko, rodys, jog galimybės diplomatijai dar neišsemtos“, – teigė Rusijos sostinės verslo laikraštis.

Stambulo dienraštis „Duvar“ skelbė, jog, „anot Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo, kelių valstybių susitikimo esminis tikslas – susitarti dėl naujo karo veiksmų sustabdymo.

Tačiau kaip atrodo reali padėtis vietoje? Sirijos daliniams pasisekė Alepe užimti daug teritorijos, o ginkluotos  sukilėlių grupės aplink Damaską didele dalimi įveiktos. Tad apie ką politikams dar belieka šnekėtis?

Ir kodėl į šią konferenciją nepakviestas Iranas? Juk poslinkiai Sirijoje Iraną kaip regioninę galybę labai domina, pagaliau tai viena iš kariaujančiųjų šalių.  Taigi iš šios konferencijos neturėtume laukti nieko kito, kaip tik jau gerai žinomų gerų linkėjimų“, – rašė Turkijos laikraštis.

Anot Londono dienraščio „Guardian“, „Sirijoje be tos šalies karo lėktuvų aktyvūs ir rusiškieji. Vienašališkai paskelbti skrydžių draudimą, nes Jungtinių Tautų Saugumo Taryba mandato tam niekada neduotų, reikštų B. al Assadui ir Rusijai paskelbti karą. Iš to kylantys pavojai akivaizdūs.

Kodėl Maskva turėtų tokiam draudimui paklusti ir leistis nukreipiama nuo karinės kampanijos, kuri akivaizdžiai įgalino B. al Assado dalinius pasistumti į priekį? Jeigu Vakarai savo ruožtu tam atsakančiai pasipriešins, jie rizikuoja rimtu karu, kurio pasekmės neapskaičiuojamos“, – darė išvadą Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis. 

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close