captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Didėja nepritarimas Rusijos užsienio politikai

Karas Sirijoje tebesiaučia, žmonės žūsta, JT Saugumo Taryboje Rusija penktadienį vetavo dvi rezoliucijas, kuriomis, siekiant stabdyti žmonių naikinimą, liepta nutraukti ugnį, drausti skrydžius virš Alepo ir įgalinti JT stebėtojų veiklą. Rusijos elgesiu daugelis pasaulio laikraščių piktinosi. Kas bus toliau?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Pasak Bukarešto dienraščio „Evenimentul Zilei“, „Rusija atsisako Alepe vykdomoms žudynėms padaryti galą. Užtat ant civilinių gyventojų Alepe galvų ir toliau metamos bunkerius sprogdinančios bombos, į kruviną darbą paleidžiami kiti tarptautiniu mastu draudžiami ir smerkiami ginklai.

Tiesa, Maskva pateikė savąjį rezoliucijos projektą, kuris leidžia bombardavimus tęsti, bet didina spaudimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Tuo tarpu Vašingtonas, praradęs kantrybę su Rusija, atsisako vesti dvišales derybas su Maskva dėl Sirijos. Amerikiečiai, kaip ir vis daugiau europiečių, ima kaltinti Rusiją, kad, remdama Basharo al Assado režimą, ji daro karo nusikaltimus.

Tačiau ar spaudimo Rusijai didinimas tikrai turės tokį poveikį, jog Maskva ims stabdyti Sirijoje besireiškiančią prievartą?“, – klausė Bukarešto dienraštis.

Nelinksmą prognozę pateikė Londone leidžiamas panarabiškas dienraštis „Al Hayat“. Anot jo, „savo agresyvia politika nuo Krymo per Ukrainą iki Sirijos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų valstybes provokuoja. Jis nori Vakarus pažeminti, užtvindyti Europą pabėgėliais ir suardyti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos santykius. Todėl ir reikia klausti: o kas gi yra didesnis Vakarų priešas: grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) vadeiva Abu Bakr al-Baghdadi ar V. Putinas?

Šis klausimas gali pasirodyti keistas, tačiau aktualūs poslinkiai duoda pagrindo jį kelti. V. Putinas naudojasi al-Baghdadi ir Sirijos ekstremistais tam, kad vykdytų keršto atakas prieš Vakarus. Bet jeigu Vakarai pagaliau įsitikins, jog atėjo laikas iš rusų caro rankų išplėšti pergalės vėliavą, tai Sirijos ir viso regiono laukia dar baisesnių dalykų“, – rašė Londone leidžiamas arabų laikraštis, lyg ir duodamas suprasti, jog prisibijo dar didesnio karo.

Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris, kalbinamas Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistes Bettinos Klein, teigė, jog „turime pagalvoti, kokių sankcijų imtis“ rusų vykdomos politikos Sirijoje atžvilgiu.

Reikia „suderintos Vakarų politikos, kuri remtųsi diplomatija, bet ir išbandytų naujas sankcijas prieš Maskvą. Baudžiamomis priemonėmis bombardavimų Sirijoje sustabdyti neįmanoma, tačiau kartu negalima ir nieko nedaryti bei toliau tik stebėti. Reikia europietiškosios iniciatyvos“, –  sakė R. Kiesewetteris pokalbyje su Vokietijos radiju.

Krikščionių demokratų politikas siūlė Sirijoje arti sienų įrengti „saugumo zonas“ arba „humanitarinius koridorius“, kurie būtų saugomi kariškių. Tam vykdyti galėtų būti imamasi ir ribotų karo smūgių prieš B. Assado režimą, kuris sirų akimis esantis didesnis blogis, – teigė R. Kiesewetteris, ir pridūrė: užtat ir reikia spausti, kad B. Assadas pasitrauktų, tada antras žingsnis būtų kovoti su IS.

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė B. Klein kalbėjosi ir su Sirijos nacionalinės tarybos Vokietijoje atstovu Sadiqu al-Mousllie. Jis reikalavo sukilėliams aplink Alepą suteikti priešlėktuvinės gynybos raketų. Toks sprendimas pareikalautų drąsos, tačiau šiuo tarpu jokio kito kelio nebėra.

S. Al-Mousllie gyvena ir dirba gydytoju Vokietijoje. Jis Vokietijos radijui teigė, kad dabartinei politikai Sirijos atžvilgiu tikrai esama alternatyvų. Juk galima bendradarbiauti su Sirijos kaimynėmis ir Laisvąją Sirijos armiją aprūpinti priešlėktuvinės gynybos raketomis.

Tai galėtų būti vykdoma ne masiškai, bet labai koordinuotai ir skaidriai – „tam, kad rusai pastebėtų, jog jie ne vieninteliai valdo oro erdvę virš Sirijos“.

Pasak S. Al-Mousllie, jau kelerius metus bandoma B. Assadą suvaldyti. Dabar reikia žengti dar vieną žingsnį ir Sirijos žmonėms kokybiškai padėti.

„Kokybiškai reiškia ne tik teikti humanitarinę pagalbą. Reikia sukilėliams suteikti aukštos kokybės ginklus, nes nieko kito „Putino Rusija“ nesupranta. Užkirsdami kelią tokiam sukilėlių apginklavimui, Vakarai patyliukais palaiko B. Assadą ir jo režimą.

„O jei tam veiksmingai nesipriešinama, tampama nekaltų civilinių gyventojų Sirijoje žudymo bendrininkais“, – kalbėjo Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ prieš dabartinį režimą kovojančių sirų atstovas.

Vokietijos spaudoje daug dėmesio sulaukė atvejis, kai sirai pabėgėliai padėjo demaskuoti ir įveikti vieną savo tautietį teroristą.

„Teisinga kruopščiau ištirti žmones, kurie pas mus atvyko kaip pabėgėliai, – rašė nacionalinis dienraštis „Welt“, – tačiau neteisinga iškart įtarinėti visus be atrankos.

Taip, tarp jų tikrai gali būti porą šimtų, net tūkstančių teroristų. Tačiau taip pat tikra, jog tarp pabėgėlių tiek pat daug tokių, kurie gali ir nori šituos „miegalius“ – užsislėpusius teroristus – iššniukštinėti.

Mūsų šaliai tokių potencialių pagalbininkų ir didvyrių reikia. Patys vieni to nesugebėsime“, – teigė Berlyne ir Hamburge leidžiamas laikraštis.

Jam pritarė ir vietinis Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“: „tai, kad grupė sirų atpažįsta, įveikia ir policijai perduoda įtariamą teroristą, labai pagerina visuomenės klimatą. Taip, tai buvo siras, kuris kaip bėglys atvyko į Vokietiją ir čia suplanavo teroro išpuolį. Tačiau taip pat tai buvo ir sirai, kurie jam užtikrintai pastojo kelią.

Mąstymas „juoda balta“ kategorijomis čia niekur toliau neveda“, – darė išvadą Berlyno laikraštis, kuriai pritarė ir vietinis Miuncheno dienraštis „Münchner Merkur“.  

„Tai triuškinamas įrodymas prieš bukus apibendrinimus, kad visus pabėgėlius reikia įtarti slepiant teroristinius kėslus“, – teigė ir vietinis Ulmo dienraštis „Südwest Presse“ ir dar paaiškino, jog IS žudikų aukos pačios yra beveik be išimties musulmonai.

Žudikų priešininkų ir tarp bėglių yra keleriopai daugiau nei tų, kurie žudikams simpatizuoja. Tuo turėtų pasinaudoti ir mūsų įstaigos, kad teroristų kuopelėms išdžiovintų dirvą. Šitoks bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis už bet kokį įstatymų griežtinimą“, – rašė Ulmo laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...