captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Po Vengrijos referendumo – kas toliau?

Šįkart iš didžiulio pasaulio spaudos srauto išžvejojome kelis būdingesnius pasisakymus apie sekmadienį vykusį referendumą Vengrijoje dėl pabėgėlių. Pavyko jis ar ne? Čia nuomonių daug – nelygu, esi Vengrijos premjero šalininkas ar priešininkas. Ir kas bus toliau?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Malmės pietų Švedijoje dienraštis „Sydsvenskan“ jau paties referendumo klausimo suformulavime įžvelgė išankstinės nuomonės piršimą: „Ar norite, kad Europos Sąjunga net ir be Nacionalinės Asamblėjos pritarimo galėtų reikalauti prievartinio ne Vengrijos piliečių apgyvendinimo Vengrijoje?“.

„Šitaip klausimą pateikus, – tęsė laikraštis, – net ir paskutinis kvailys supras, kokio atsakymo vyriausybė pageidauja. Lyg to neužtektų, pastarosiomis savaitėmis premjeras Viktoras Orbanas dar paaštrino savo jau ir taip svetimšaliams nedraugišką retoriką.

Iš tiesų pagal Europos Sąjungos siūlomą paskirstymą Vengrijai iš 160 tūkst. bėglių tektų priglausti tik 1300, bet ir tam didžiulė vengrų dauguma tikriausiai pasisakys „ne“, – rašė Švedijos laikraštis dar referendumui neprasidėjus.

Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“ pastarajai prognozei pritarė, tačiau pridūrė, jog „ministrui pirmininkui V. Orbanui atsivers didesnė problema, jeigu jis su savo prieš pabėgėlių priėmimą nukreipta kampanija nebus įtikinęs pakankamo rinkėjų skaičiaus sekmadienį ateiti prie urnų.

Jei tuo atveju referendumas bus laikomas negaliojančiu, tai ilgalaikėje perspektyvoje Vengrijos premjerui tai galėtų vidaus politikos požiūriu labai atsirūgti“, – prognozavo Liublianos dienraštis savaitgalį.

O jau sekmadienio vakare buvo aišku, kad referendume balsavo mažiau nei 50 procentų Vengrijos, rinkėjų, nors iš jų beveik visi palaikė premjero poziciją.

Už tai pirmadienį jam priešiškas dienraštis „Nepszabadsag“ rašė, jog „tai stiprus politinis smūgis vyriausybės vadovui V. Orbanui, nors ir be tiesioginių jam pasekmių. Jis vis dar žino, kad piliečiai palaiko būtent jį, o pajėgiausia opozicijos jėga pasirodė besanti satyrinė partija.

Vis dėlto negalime pamiršti, kokią kainą šalis už šį referendumą užmoka: už tai, kad visuomeninėje žiniasklaidoje be prasmės ir be proto kurstoma teroro panika, už tai, kad žmonės verčiami klausytis piktavališkos kampanijos“, – rašė Budapešto kairiųjų laikraštis.    

Jau referendumo išvakarėse tas pats laikraštis teigė, jog „tai gėdingiausia politinė kampanija po komunistinio režimo žlugimo. Referendumo klausimas neturi nieko bendro su ateinančių kelerių metų iššūkiais. O ir jo rezultatai niekaip nepaveiks Europos Sąjungos politikos dėl pabėgėlių“, – tikino Vengrijos sostinės dienraštis „Nepszabadsag“.

Antra vertus, kita,s taip pat Budapešte išeinantis laikraštis „Magyar Idok“, referendumu džiaugėsi, rašydamas, kad „Europa patyrė, jog daugiakultūriškumas nebūtinai veda prie „skirtingųjų vienovės“, bet kartais ir prie paralelinių visuomenių arba pabėgėlių geto, kur migrantai gyvena izoliuotai nuo vietinių, susiformavimo.

Šiuo referendumu Vengrijos rinkėjai galėjo signalizuoti Briuseliui, kad Europos Sąjunga, vykdydama neteisingą politiką dėl pabėgėlių, gali rizikuoti savo pačios ateitimi“, – rašė antrasis Vengrijos sostinės dienraštis.

Šiai nuomonei pritarė ir trečias Budapešto laikraštis „Magyar Nemzet“. Jo žodžiais, „pabėgėlių kvotų idėja praktiškai neįgyvendinama dėl to, kad Europos Sąjunga šiuo klausimu neturi bendros politinės valios.

Be to, dabar prie Vengrijos sienų nebesiartina beveik jokie pabėgėliai. Vokietijos kanclerė A. Merkel nebepasisako už atviras sienas, o Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas dėl bėglių duoda Europos Sąjungai šiek tiek daugiau laiko savo išorinėms sienoms sutvirtinti“, – rašė šis Vengrijos sostinės dienraštis.

Pasak Šveicarijos laikraščio „Neue Zürcher“, „aiškiai matyti, kad referendume nebalsavusi vengrų dauguma įžvelgė juo mėgintą surengti politinį teatrą.

Taip ir žlugo V. Orbano mėginimas kiaurai permatomu populistiniu manevru nukreipti dėmesį nuo jo vyriausybę ištikusių gausių korupcijos skandalų ir prapliupusių protestų dėl blogos padėties švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Vis dėlto jo galiai kol kas pavojus negresia, nors kraštutinių dešiniųjų  partija „Jobbik“, kurią V. Orbanas savo bėglių politika bando aplenkti ir pralenkti iš dešinės, jau reikalauja jo atsistatydinimo.

Pirmieji ženklai netgi rodo, kad jis nė iš tolo neplanuoja keisti savo politikos kurso. Greičiau priešingai – V. Orbanas paskelbė, kad sieks Konstitucijos pakeitimais dar pasunkinti migrantų būklę“, – rašė Ciuricho dienraštis.

Kitu straipsniu tas pats Šveicarijos dienraštis ragino Europos Sąjungą savo bėglių politiką pakeisti: „Jeigu Europa tikrai nori sustabdyti migrantų antplūdį, jai reikia pagaliau imtis nuoseklios politikos ir taip pat ją aiškiai iškomunikuoti.

Todėl visos europietiškos šalys turi tuos iš saugių šalių atvykusius prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai atmesti, grąžinti atgal. Bet tai suveiks tik tada, kai Europos Sąjunga su šalimis, iš kurių atkeliauja ekonominiai migrantai, kaip galima greičiau sudarys bėglių grąžinimo sutartis.

O tam reikės tas valstybes, iš kurių migruojama dėl ekonominių priežasčių, rimtai paspausti. Jos pareikalaus finansinių paskatų, nes jos pelnosi iš Vakaruose atsidūrusių migrantų persiunčiamų piniginių perlaidų. Tatai kainuos milijardus“, – rašė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ pridurdamas, kad „Europa taip pat turėtų iki tam tikro laipsnio atverti legalios migracijos takus“.

Pasak Šerbūro Prancūzijoje dienraščio „Presse de la Manche“, „Vengrijos referendumas, kurį boikotuoti kvietė opozicija, neturėjo tos sekmės, kurios tikėjosi vyriausybė. Tai smūgis ministrui pirmininkui V. Orbanui, pirmasis jo karjeroje.

Tuomi Europai gerai baigėsi sunkoka fazė. Tačiau reikia tikėtis, jog šiuo klausimu Vengrijos vyriausybės vadovas vėl mėgins atsitiesti“, – prognozavo Prancūzijos regioninis laikraštis.

Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“ padėtį vertino taip: „Vengrijos vyriausybės vadovas V. Orbanas apie 40 milijonų eurų išmetė pro langą – dėl referendumo, kuris tebuvo kampanija už jį ir kuris turėjo nustelbti jam dėl autoritarinio valdymo stiliaus ir šalyje klestinčios korupcijos taikomą tarptautinę kritiką.

Referendumas buvo bergždžias ne tik dėl to, kad mažiau nei pusė tautos atsakė į V. Orbano klausimą dėl pabėgėlių kvotų, bet ir dėl to, kad valdančioji partija jau paskelbė, jog referendumas turės „įstatyminių pasekmių“, nors iš tiesų jo rezultatai teisiškai negalioja.

O Vengrijos premjeras jau darbuojasi kurdamas interpretacijas, leidžiančias jam vaizduotis referendumo laimėtoju. Naudos iš tos pergalės nepajus nė vienas pilietis. Tačiau sąskaitą už ją sumokės visi“, – rašė Bratislavos laikraštis.   

Briuselio dienraštis „Tijd“ rašė, kad „atsipūsti dar niekas negali. V. Orbanas turės žiūrėti, kaip jis savo pozicijas vėl sustiprins, čia jis tikriausiai neturės didelių problemų, nors referendumo išdavos sutvirtino dešiniųjų ekstremistų partiją „Jobbik“.

Tai ir yra tendencija, kuri skersai išilgai Europos stiprėja. Pabėgėlių krizė ir dorojimasis su ja tebėra didysis skaldytojas Europoje“, – baigė Briuselio flamandų laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...