captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. A. Medeišienė. Gerų žodžių nebūna per daug

Jau savaitė ištirpo po staigaus ir belaikio profesoriaus Leonido Donskio išėjimo. Iki dabar protas atsisako priimti įvykusį faktą ir ignoruoja lietuvių kalbos taisyklę kalbėti apie tai būtuoju laiku. Tačiau lygiai taip pat nemažėja, o gal net ir auga suvokimas, kokia likimo dovana teko mums gyventi tuo pačiu metu su išskirtinės svarbos, išminties, tolerancijos, įžvalgos žmogumi.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Labiausiai guodžia tai, kad profesorius turėjo gražią šeimą -nuostabią gyvenimo partnerę Jolantą, mamą, brolį, puikių draugų ratą ir garantuotą studentų meilę visose švietimo institucijose, kuriose darbavosi.

Labiausiai skaudina suvokimas, jog išskirtinis talentas ir potencialas, kuriuo taip nesavanaudiškai dalinosi profesorius Leonidas, galėjo sukurti ir įgyvendinti daugiau. Nors, būkime sąžiningi, sukurta nepaprastai daug.

Nesinori kalbėti akademinę tamsuomenę, kantriai dirbusią savo pogrindinius darbus ir galvoti, kas galėjo būti, jei šis gana gausus visuomenės porūšis veiktų mažiau sėkmingai. Akademinė tamsuomenė – tai profesoriais Leonido sutvertas oksimoronas, t.y. objekto ar reiškinio apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais.

Pagarba Vytauto Didžiojo universiteto vadovams ir kolegoms, sudariusiems aplinką profesoriui Leonidui veikti.

Pagarba Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui prof. Juozui Augučiui už gražius ir teisingus žodžius, kad Leonidas yra nepakeičiamas.

Rektoriaus žodžiai keičia visuomenei įskiepytą nuostatą, kad nepakeičiamųjų nėra. Yra. Gal ne tiek daug, kaip norėtųsi, bet tikrai yra.

Reakcija į šį staigų ir belaikį profesoriaus Leonido Donskio išėjimą liudija apie pozityvius pokyčius mūsų visuomenėje. Viešai pasakyta daugybė gerų ir personalizuotų žodžių, išreikšta tikra gili pagarba.

Gerų žodžių nebūna per daug.

Šis kuklus pasisakymas tebus nuo nemenkos grupės žmonių, susijusių su profesoriumi Leonidu punktyrine paralele. Mes mokėmės tame pačiame Klaipėdos fakultete tos pačios specialybės - lietuvių kalbos, literatūros ir teatro pedagogikos. Įstoję pora metų vėliau, jau radome ryškų tuometinį trečiąjį kursą vaikščiojantį koridoriais, ir dėl to Leonidą norisi vadinti vardu.

Leonidas reiškėsi studentų mokslinėse draugijose. Rimtai. Svariai. Tuomet dažnokai laidėme juokelius apie jo kalbėjimo stilių. Jis be jokio pykčio atsakydavo – kam sakyti frazę ar sakinį, jei yra vienas tikslus žodis. Bėda ta, kad tuomet iš kelių jo sakinių tesuprasdavome vos vieną kitą žodį.

Truputį pavydėjau savo bendrakursėms, kurioms „nuskilo“ praktika toje pačioje pionierių stovykloje, kurioje vadovu dirbo ir gitaros vakarėlius rengė Leonidas.

Džiaugiausi, kai mano gabiausieji ir smalsiausieji Žirmūnų gimnazijos mokiniai dar net nebūdami studentais eidavo paklausyti jo paskaitų sausakimšose auditorijose ir vėliau ilgokai dalindavosi įspūdžiais.

Esu viena iš daugelio dėkinga Jam už televizijos laidą „Be pykčio“ ir tekstus laikraščiuose.

Esu viena iš daugelio dėkinga už tai, kad kaip Lietuvos pilietė galėjau didžiuotis europarlamentaro Leonido Donskio veikla.

Turėjau viltį, kad kai pagaliau šįmet akademinė veikla atvedė mane į Kauną, ji pagaliau suves mus trumpam gyvam pokalbiui. Likimas ar atsitiktinumas sužaidė kitaip.

Tikrai nemenkas būrys mūsų, stebėjusių Leonido Donskio gyvenimą ir veiklą per atstumą. Su pagarba ir susižavėjimu jo talentu bei gebėjimu išlaikyti tiesų stuburą ir savimi liudyti, jog mintys, pasaulėžiūra, idėjos ir gyvensena, visuomeninė ir profesinė veikla gali ir nebūti atskirti.

„Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai“, – tai profesoriaus Leonido žodžiai. Esu dėkinga už asmeninį pavyzdį, kad nepaisant daugybės pastangų, gyvenantieji be triukšmo ir pykčio nebūtinai sugriaunami.

Nedažnai įkvėpimą teikiantieji yra artimos ar tos pačios kartos žmonės. Leonidas yra vienas iš retų išimčių.

Autentiškas, laisvas žmogus su visa stipriems žmonėms tenkančia išbandymų lavina.

Ačiū Tau, Leonidai, buvusiu bendramokslių ar kitaip susijusių su Tavimi punktyrine paralele. Ačiū Jums, gerbiamas profesoriau Leonidai Donski.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close