captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Bėgliai, karas, bejėgiškumas

Aną savaitgalį Vienoje įvyko Austrijos sukviestas 11-os Europos centro ir pietryčių valstybių vyriausybių vadovų  ir ministrų susitikimas dėl pabėgėlių į Europą. Apžvalgininkų nuomone, jis nepasiekė jokių reikšmingų rezultatų. Beviltiška padėtis tęsiasi ir karo draskomoje Sirijoje. Apie tai – liūdni spaudos komentarai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Bėglių tema dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ rašė, jog „visiems turėtų būti aišku, kad išorinių sienų stiprinimas – tai sąlyga Europos Sąjungos ateičiai. Jeigu jos liks visiems praeinamos, valstybės pačios saugos savo sienas ir jų visuomenės pakis.

Tikslas yra ne atskyrimas, bet kontroliavimas ir tikrinimas. Ir to, kas tuose dalykuose nemato sprendimo, reikia paklausti: o kokias gi problemas sprendžia sienų atvėtrimas visiems?“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

O Frankfurto kairiųjų liberalų ir socialdemokratų laikraštis „Frankfurter Rundschau“, priešingai, teigė, jog „Europos Sąjunga su Vienoje pasiektais susitarimais tęsia savo klaidingą politiką dėl bėglių. Valstybių ir vyriausybių vadovai šneka nebe apie pabėgėlius, o apie nelegalią migraciją.

Šis apsiginklavimas žodžiais turi parengti dirvą tolesniems sandoriams, panašiems į ginčytiną susitarimą su Turkija. Bet tai nepadės nelaimėliams, kurie tose šalyse su mažesnėmis teisėmis ir be perspektyvų ateičiai turės gyventi.  

Tvoromis, papildomais sienų sargais valstybių ir vyriausybių vadovai deda tašką europietiškajai svetingumo kultūrai, tačiau tuo jokių problemų neprendžia – tik drąsina dešiniuosius populistus“, – reiškė savo nuomonę Frankfurto kairiųjų laikraštis.

O šiaurinės Bavarijos dienraščio „Nürnberger Nachrichten“ nuomone, „mintis, jog kaip tik vargstančios šalys ties Europos pakraščiu įstengs ilgam laikui išspręsti šio pasiturinčio žemyno problemas, yra iliuzija.

Geriausiu atveju planuojamu susitarimu dėl bėglių grąžinimo Europa laimi sau šiek tiek laiko susigalvoti geresnių atsakymų – pavyzdžiui, pagaliau sukurti galimybių legaliai migracijai į Europą“, – rašė Niurnbergo laikraštis. 

Magedburgo dienraštis „Volksstimme“ Vienos susitikime įžvelgė ir ryškų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel posūkį: „po metus trukusio bėglių krizės ir chaoso kanclerė tyliai ir slapta atsidūrė toje vietoje, kurioje jos kritikai ją mielai norėtų matyti – būtent migrantų išstūmimo iš Europos kelyje.

2015-ųjų rugsėjo pradžioje A. Merkel vienašališkai atvėrė Vokietijos vartus Budapešte atsidūrusiems pabėgėliams. Dabar Vienoje vienuolikos vyriausybių vadovų pasitarimas nusprendė su A. Merkel pritariamuoju balsu, kad Europa nori visiškai nuo bėglių atsiriboti.

Taigi iš ankstesnio kanclerės šiltumo nieko tokio nebeliko. Ji pasidavė savo kritikams.“

Tuo tarpu Sirijoje ir toliau siaučia karas. Anot Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio Vokietijos dienraščio „Welt“, „Sirijos vadovai ir rusai mano, kad jie gali Alepą ir kitas šalies sritis užkariauti ginklu, todėl jau beveik metus stebime tą patį žaidimą.

Esama intensyvių pastangų iš amerikiečių pusės rasti diplomatinį sprendimą. Iš pradžių Maskva tarsi rodo gerą valią. Tada ieškoma ir randama priežasčių, dėl kurių vėl griebiamasi karinių veiksmų.

Damaskas ir Kremlius taip daro, nes jie gali, nes jiems visiškai nerūpi pasaulio bendruomenės pasipiktinimas ir jie žino, kad nebus absoliučiai jokių pasekmių. Rusija, kaip veto teisę turinti Jungtinių Tautų galybė, gali niekais paversti visas pastangas Sirijai taikyti sankcijas ar pasiųsti į ją  taikdarių dalinius.

Europos Sąjunga – silpna ir užsiėmusi pačia savimi. Amerika neturi jokių spaudimo priemonių, nes Barackas Obama nori tik išsilaikyti per jam likusį laiką ir jau yra atmetęs bet kokį karinio įsikišimo variantą“, – rašė Vokietijos nacionalinis laikraštis.  

Anot Darmstadto vietos laikraščio „Darmstädter Echo“, nėra nieko, kas galėtų užkirsti kelią „Sirijai tapti baisiausių nusikaltimų pasaulio bendruomenėje vieta po karo Ruandoje.“

Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ nuomone, nors „Pentagone gausėja balsų, siūlančių palei Turkijos ir Sirijos sieną paskelbti neskraidymo zoną, kuri bėgliams ir sukilėliams suteiktų galimybių rasti prieglobstį, vyriausieji ginkluotųjų pajėgų vadai žino, kad Baltieji rūmai keletą savaičių prieš prezidento rinkimus nesiims jokių toli siekiančių sprendimų. O Rusijos požiūriu, negali būti tinkamesnės akimirkos panaudoti ginklą nei dabar, Jungtinių Amerikos Vaslstijų rinkimų kovos įkarštyje.“

Stambulo dienraštis „Aksam“ irgi rašė, jog „žlugus paliauboms, Sirija ir ypač milijoninis didmiestis Alepas perleidžiami žudynėms, kurias vykdo Basharo al Asado režimas, Rusija, Iranas.

To buvo galima ir laukti, nes nė vienas iš ligšiol buvusių Sergejaus Lavrovo ir Johno Kerry susitarimų nieko nedavė, išskyrus žudynių apimties padidėjimą. Kas mano vykdęs taikos derybas, suteikė B. al Asado režimui tik minutę atokvėpo naujiems išpuoliams paruošti“, – teigė Stambulo dienraštis.

Londone leidžiamas panarabiškas dienraštis „Al-Arabi Al-Jadid“ skundėsi, kad šiame kare „arabiškajam pasauliui neatstovaujama. Siriją užėmė svetimos galybės ir kariaunos, jos neša mirtį ir naikinimą, o arabai turi vis menkesnį vaidmenį. 

To priežastis aiški: arabų pasaulis savo ekonomikos ir visuomenės plėtrą pražiopsojo, jis nebeturi kultūrinio ir politinio projekto. Arabų pasaulio atstovai susitelkę tik į tarpusavio kovas dėl valdžios.

Būtent tam „arabų pavasaris“ ir siekė pasipriešinti. Tačiau dėl regioninio ir tarptautinio spyriojimosi jis sužlugo. Šitaip regionas dar papildomai susisilpnino – taip, kad jis nebeįstengia pats apginti savo interesų. Štai kodėl ypač jaunesni arabai ima savo likimą į savo pačių rankas“, – rašė Londono arabų laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...