captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Gręžiantis į gamtą

Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Žolinė primygtinai kviečia atsigręžti į gamtą ir tautos tradicijas. Žolinė taip pat skatina pamąstyti apie darbą ir žmogaus pašaukimą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau plinta importuotos šventės, daugelis miesto vaikų nėra glostę veršiuko kaime pas močiutę, dažnas miestietis neatskiria rugio nuo kviečio, o paliktas vienas gamtoje, be buitinių prietaisų, neišgyventų nė savaitės.

Šiandien didžioji dauguma miesto ir kaimo gyventojų dirba kompiuteriu, tad retai pamatysi obliaus ar kito įrankio paliktą nuospaudą žmogaus delne.

Profesijos pasirinkimą dažnai lemia ekonominiai motyvai. Kalbėdama su paaugliais apie būsimas profesijas, nustebau išgirdusi, kad bene svarbiausias kriterijus yra būsimos algos dydis. Pragyvenimas, be abejo, svarbus, tačiau ne be reikalo sakoma, pasirink mėgstamą darbą, ir gyvenimas taps švente.

Tai, kad mėgstamas darbas gali tapti švente bei padėti kitiems, liudija žolininkės Jadvygos Balvočiūtės gyvenimo kelias. Šios žmonėms atsidavusios moters likimas byloja, kad darbas jai yra šventas.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, ji sugrįžo į tėviškę Gyvolių kaime. Pradžia buvo sunki, tačiau per 25-erius metus ji sugebėjo išpuoselėti beveik 300 augalų, kurie veši 14 hektarų teritorijoje. Visą gyvenimą ją vedė gamtos pajauta.

Profesionali žolininkė yra sukaupusi didžiulę patirtį. Ilgametė Kauno botanikos sodo darbuotoja baigė Kauno medicinos institutą, kur įgijo vaistininkės specialybę. Ekologinio ūkio vadovė turi Sveikatos apsaugos ministerijos jai suteiktą aukščiausią provizoriaus kategoriją.

Vaikščiodama su J. Balvočiūte po laukus, nustembi, kaip ji iš atminties beria lotyniškus ir lietuviškus augalų pavadinimus. Žolininkė žino, kuris augalas gali numalšinti alkį, kuris – kokią ligą pagydyti. Iš darže augančių daržovių bei patvoryje želiančių piktžolių ji moka čia pat suplakti skaniausią kokteilį, kuriame gausu vitaminų.

J. Balvočiūtės pasirinkta profesija patvirtina, kad klausant širdies, išsaugomas ryšys su gamta. Paklusus tradicijoms, ir dangus siunčia pagalbą, o tai leidžia įveikti bet kokias kliūtis. Meilė gamtai jai atsilygina jaunatviška energija.

Žolininkė dažną savaitgalį irgi skiria žmonėms, nesulaukiantiems tradicinių gydytojų pagalbos. Netoli Mažeikių įsikūrusiame J. Balvočiūtės ūkyje galima sutikti tautiečių iš viso pasaulio. Ji intuityviai jaučia, kuri žolė kam tinka. Paklausta apie atostogas, atsako, kad neturi kada, nes jos darbotvarkę reguliuoja kiti.

Kiekvieną augalą Jadvyga renka savo rankomis. Jos ekologiškame ūkyje nėra nė vienos atsivežtinės žolės. Skinti į Raudonąją knygą įtraukto augalo žolininkei ranka nekyla. Jeigu kuris tautietis atveria plačią piniginę ir nori prisipirkti žolių visam likusiam gyvenimui, išgirsta J. Balvočiūtės raginimą neskubėti, tausoti gamtą, o naujų vaistažolių atvykti pirkti tik tuomet, kai suvartos turimas.

Žolėmis kvepiantis „Jadvygos žolių“ pastatas, kuriame šiuo metu džiūsta ežiuolės, medetkos, kiečiai, šaltalankiai, burnočiai ir dedešvos, užburia miestiečio nosiai nepažįstamais kvapais, ramina ir netgi migdo. Tai padeda atkurti ryšį su gamta bei savimi.

Žolinė yra metas, kai susitinka vasara ir ruduo. Tradiciškai po Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų pamaldų ūkininkų šeimose dengiamas stalas su naujo derliaus patiekalais. Taip galima pasidžiaugti gamtos dovanomis ir didžiuotis profesija, leidžiančia garbingai pelnyti duoną. Šiandieniniame trapiame, smarkiai urbanizuotame, dažnai nelaimių ir katastrofų krečiamame pasaulyje per Žolines jaučiamas gyvas sąlytis su gamta, o nuoširdūs pokalbiai su artimaisiais tampa neįkainojama vertybe. Tai įkvepia lysti iš egoistinio kiauto ir griauti susvetimėjimo sienas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close