captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Europos Sąjunga sunkiai sprendžia gyvybinius klausimus

Didžiąją savaitę prieš šv. Velykas yra viltingų žinių iš Europos Sąjungos fronto, bet, kaip dažnai pasitaiko, ne visi jas tokiomis laiko. Arba, kitaip tariant, be gerų žinių yra ir nelabai gerų. Pasižiūrėkime į savaitės pradžios laikraščius.
 
V. Radžiūno (LRt.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRt.lt) nuotr.

Didžiąją savaitę prieš šv. Velykas yra viltingų žinių iš Europos Sąjungos fronto, bet, kaip dažnai pasitaiko, ne visi jas tokiomis laiko. Arba, kitaip tariant, be gerų žinių yra ir nelabai gerų. Pasižiūrėkime į savaitės pradžios laikraščius.

Pagrindinis klausimas, daugiau nei savaitę kamuojantis Europos Sąjungą ir jos likimu susirūpinusiuosius, yra tas, ar žlugs vienos jos šalies narės bankų sistema ir ar išvis garantuojamas bankinių indėlių euro zonoje saugumas. 

Gera žinia ta, kad pirmadienį, kovo 25-ąją, euro zonos valstybių finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas sutarė dėl 10 milijardų eurų finansų pagalbos Kiprui suteikimo. Taip išgelbėta jo bankų sistema ir jis nepriverstas išstoti iš euro zonos.

„Briuselio naktys ilgos“, – antradienio rytą rašė Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“ ir džiaugėsi naktinio posėdžio, per kurį, nors visa šalies bankų sistema išgelbėta, tačiau vienas Kipro bankas uždarytas, rezultatais.

„Ypač pažymėtina tai, – tęsė laikraštis, – kad pirmą kartą per visą euro skolų krizę uždarytas vienas bankas. Pagaliau vadovaujantys Europos politikai surimtėjo. Baigta su milijardinėmis garantijomis išsekusiems bankams be jokio indėlio iš jų pačių. Tai turėtų būti signalas visoms Europos Sąjungos šalims“, – rašė Vestfalijos laikraštis.

Tuo džiaugėsi ir Drezdeno dienraštis „Sächsische“. Anot jo, „pagaliau bankų savininkai ir paskolų kreditoriai prisideda prie gelbėjimo priemonių. Ne pirmiausia valstybinių mokesčių mokėtojai prašomi padengti skolas, kaip Graikijoje ir Airijoje, o tie, kurie su Kipro bankais darė pelningus sandorius. Tai teisingas sprendimas, – rašė Saksonijos sostinės laikraštis.

Tačiau optimistiškam vertinimui nepritarė Ingolštato Bavarijoje laikraštis „Donaukurier“. Jo nuomone, „euro grupė su savo daugiau nei savaitę trukusia gelbėjimo operacija pasėjo rimtų abejonių dėl jos sugebėjimo spręsti krizes.

Kai jungtinis euro elitas net paramos suteikimo mažai salai valstybėlei atveju prieina prie savo galimybių ribų, daug kas klausia, o kas gi atsitiks, kai susvyruos tikrai sunkiasvorė euro zonos šalis?“

Kitas prie Dunojaus leidžiamas laikraštis, Vienos dienraštis „Standard“, rašė: „Kipras išgelbėtas, tačiau pasitikėjimas dingo – ir būtent piliečių pasitikėjimas euru, Europos Sąjunga ir politikų sugebėjimu spręsti.

Niekam tikęs krizės valdymas turės sunkesnių pasekmių nei kelis mėnesius trukęs tąsymasis dėl finansų paramos Graikijai“, – pranašavo Vienos dienraštis „Standard“. 

Mainco prie Reino Vokietijoje dienraštis „Allgemeine“ klausė: „Išgelbėtas? Nieks neišgelbėta. Poslinkiai Kipre ir apie jį – katastrofa. Pačioje saloje, kurioje aplaidžiai kontroliuojamiems bankams buvo leidžiama gerokai per ilgai prisisiurbti, gal ir išvengta betarpiškų nuostolių euro zonai.

Tačiau kokia kaina? Kipre pralaužtos užtvankos – nuo dabar krizių valdytojai galės tiesti nagus link indėlininkų pinigų!“, – skundėsi Vokietijos dienraštis.

Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ taip pat apgailestavo, kad „Europos Sąjunga nepajėgi susitvarkyti net su santykinai nedidele krize. Kipro indėlis į bendrąjį Europos Sąjungos vidaus produktą minimalus.

O vis tiek Briuselis per paskutiniąsias dienas privirė daug košės ir leido europiečiams suabejoti jų santaupų saugumu. Toliau galima tik stebėtis, kodėl Europos Sąjungos ekspertai neįsikišo anksčiau? Ar visi sarginiai šunys miegojo?“ – klausė Antverpeno laikraštis.

Paryžiaus dienraštis „Liberation“ rašė, kad „Kipro problemos buvo žinomos, dokumentuotos ir prognozuojamos. O vis tiek dėl krizės vyriausybės pakliūna aklavietėn.

Gausėja protestų sąjūdžių ir kurstomos socialinės baimės. Mažajai Kipro salai pasisakė šitą nuodingą automatiką vėl užvesti“, – rašė Prancūzijos nepriklausomų kairiųjų laikraštis.

Eseno dienraštis „Westdeutsche Allgemeine“ dėl krizės kaltino ne tik „užsispyrusius kipriečius, bet ir euro dirigentų Briuselyje, Frankfurte ir Europos Sąjungos sostinėse menką politinį ir socialinį apdairumą.

Buvo gaišinamas laikas, naikinamas pasitikėjimas ir nukreipiamas dėmesys nuo daug sunkesnio atvejo, kuris dabar krizės valdytojams nukris prie kojų – tai Italija“, – baiminosi vakarinės Vokietijos laikraštis.  

Pasak Kroatijos laikraščio „Jutarnji List“, „kiprietiškai mokesčių oazei, kuri vadinama ir Mažąja Rusija, griebiama už gerklės. Kipro politikai prisibijo, kad bus supykdyti ypač rusų oligarchai, verslininkai ir mafijos statytiniai, o tai Kipro pinigų ūkiui į gera neišeis.

Apie 50 tūkstančių rusų gyvena saloje, privilioti saulės, jūros ir mažų mokesčių, bet daugiausia bankų, kurie neklausinėja bereikalingų dalykų – pvz., iš kur atėjo pinigai.

Tačiau tai, ko menamai nežino Kipro bankai, žino Vokietijos saugumas: jo 2012 m. ataskaitoje pažymėta, jog per Kiprą į Europos Sąjungą pakliūna Kipre nuplaunami nešvarūs pinigai“, – rašė Zagrebo dienraštis.

Pasak Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „nereikia rodyti jokio gailesčio nesąžiningiems verslininkams, lengvai paperkamiems pelnagaudžiams ir kitiems gudruoliams Europos Sąjungos viduje ar už jos, kurie Kipre laiko savo juodus pinigus ir įsteigė savo pašto dėžutės pavidalo firmas.

Groteskiška, kad kaip tik tie, kurie metų metus apgaudinėjo savo valstybes, dabar garsiausiai rėkia, kad jų valstybė juos išdavė“, – rašė Varšuvos dienraštis.

Briuselio dienraštis „Standaard“ rašė, kad „po naktinio kompromiso dėl Kipro turbūt jau niekas netiki, kad euras yra visiškai saugus. Aišku, kad euro krizėje prasidėjo nauja fazė. [...]

Šįkart nusavinamas paprastų indėlininkų turtas – net ir jeigu tik nuo 100 tūkstančių eurų. Kipras bus atgrasantis pavyzdys tam, kas gali įvykti, kai šalis nesusitvarko.

Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Slovėnijoje, netgi Prancūzijoje ir Belgijoje į tai turės būti atkreipiamas dėmesys“, – rašė Briuselio laikraštis.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...