captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Futbolo atlaidų belaukiant

Dienomis, kai Europą krėtė futbolo karštinė, Vilniuje pradėtas griauti Žalgirio stadionas, o dešimt dienų trukusiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose netilo giesmės ir maldos.
Ramunė Sakalauskaitė. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Ramunė Sakalauskaitė. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Lietuvos futbolininkų pergales menančių tribūnų vietoje iškils nauji namai ir biurai. Prieš kelerius metus Vilniaus Žalgirio stadione draugiškas varžybas žaidusios Europos čempionų komandos nariai teigė, kad futbolo aikštė primena bulvių lauką. Miestų aikštynai, kur prieš ketvirtį amžiaus berniukai spardė kamuolį, šiandien tapo automobilių aikštelėmis.

Ligos įsimetė ne tik į Lietuvos futbolo aikštes, bet ir į šios sporto šakos vadovybę. Ne sportininkų pergalės, o žinios apie korupcijos skandalus dažniausiai primena Lietuvos futbolą. Nestebintų, jeigu LRT TELEVIZIJOS laidos „Klausimėlis“ rengėjai, nutarę išgirsti dešimties Lietuvos futbolininkų pavardes, turėtų apvažiuoti pusę valstybės.

Tačiau tikėjimas ir darbas gali daryti stebuklus. Kas prieš mėnesį būtų pagalvojęs, kad nykštukinės Islandijos futbolininkai gali įveikti Anglijos komandą? Tačiau viskas įmanoma, tereikia svajoti ir dirbti.

Tuo įsitikini apsilankęs Žemaičių Kalvarijoje vykusiuose atlaiduose. Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ėmė garsėti stebuklingu Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidais.

Septynis kilometrus besidriekiantis Žemaičių Kalvarijos kelias ir Kalnų giedojimas yra su niekuo nepalyginama patirtis. Pradžioje dažnas žvalgosi, kas eina greta, tiriamu žvilgsniu įvertina pakeleivių aprangą ir apavą, klauso kaimyno giedojimo. Kelionei įpusėjus, žmogiškas smalsumas dingsta, ir visi paklūsta tą dieną piligrimus vedusio Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebono Virgilijaus Poškaus patarimui peržvelgti savo gyvenimą ir pagalvoti, kas trukdo būti laimingam. Kunigo raginimas džiaugtis gyvenimu ir šiuo jausmu užkrėsti kitus skamba tarsi balsas iš Dangaus.

Tie, kurie tris valandas trukusios kelionės pradžioje kompleksuoja dėl chorui netinkamo savo balso, pabaigoje kartu su visais gieda drąsiai, pilna krūtine. Skirtingiems, tačiau darniai skambantiems kalnams, rodos, pritaria ir besileidžianti saulė, ir kalvų augalai. Bendras giedojimas suteikia jėgų darniai, tarsi Europos futbolo čempionato finalo dalyviams, kopti į Kryžiaus stotis, esančias ant kalvų. Kalvarijos kalnų pabaigoje visi jaučiasi taip, tartum būtų įveikto maratono dalyviai, o kartu – ir vieningos bendruomenės nariai.

Penkiametė mergaitė, kartu su tėvais apėjusi 7 kilometrus Žemaičių Kalvarijoje, kelionės pabaigoje sėda piešti Katedros altoriuje esančios Mergelės Marijos. Jos sąmonėje turėtų išlikti vaikystėje išgirstos giesmės ir žygio bendrakeleivių nuolankumas. Dar maldos bei ramybė, užliejanti kiekvieną, aplankiusį 20 Žemaičių Kalvarijos kryžiaus stočių.

Lengvos ir kelionėje išvalytos širdys turėtų suteikti jėgų atkurti sugriautus šalies futbolo stadionus, saugoti ir puoselėti vertybes, teikiančias pasididžiavimo savo šalimi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...