captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. NATO viršūnių susitikimas – kokie rezultatai?

Po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Varšuvoje liepos 7–9 dienomis, žinoma, norisi klausti: o kaip jis pavyko, kas juo pasiekta? Tačiau užsienio spauda šiais klausimais nepriėjo jokios bendros išvados,  nuomonės čia  kuo įvairiausios. Štai tik keletas.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jungtinės Karalystės sostinės kairiųjų dienraštis „Guardian“ džiaugėsi, kad „NATO sustiprino savo rytinių narių gebėjimą apsiginti. Ir nors pirmosios reakcijos iš Maskvos pusės buvo nedraugiškos, tačiau bent jau gana santūrios. 

Tai atitinka naujausius Rusijos reikalavimus dėl dialogo su Vakarais atnaujinimo. Varšuvoje 28 Aljanso šalys narės pabrėžė savo pasirengimą dialogui su Maskva ir pasitikėjimą kuriančių priemonių atgaivinimui.

Tačiau prieš ištiesiant ranką, reikėjo pademonstruoti jėgą“, – teigė Londono laikraštis. Būtent tai dar stipriau pabrėžė Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“:

„NATO privalėjo reaguoti. Aneksuodama Krymą, faktiškai inkorporuodama Rytų Ukrainą, vykdydama iš anksto nepaskelbtas karines pratybas ir pažeidinėdama gyvybei pavojingu būdu vakarinę oro erdvę Rusija jau kurį laiką pasirodo kaip agresorė.

Užtat NATO dalinių dislokavimas Lenkijoje ir NATO narėse Baltijos šalyse čia buvo logiška pasekmė. Šios šalys realiai jaučia Maskvos grėsmę.

Tai, kad Michailas Gorbačiovas prabilo apie „beveik karo paskelbimą“, sukrečia. Tačiau dar labiau šokiruoja kai kurių NATO šalių narių nuogąstavimai dėl stiprybės demonstravimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frank-Walteris Steinmeieris ankstesnę savaitę sukritikavo NATO karines pratybas rytų Europoje. O Prancūzija pirmiausia norėtų lukterėti ir siekti dialogo su Rusija.

Tačiau dabar NATO turi rodyti vieningumą ir veiksmingumą. Nesantaika ir baimė čia pila vandens ant V. Putino malūno“, – nesuabejojo Nyderlandų laikraštis.  

Skeptiškiau, bet ta pačia gaida prabilo ir Prahos dienraštis „Hospodarske noviny“: „viršūnių susitikimas atnešė tik nedidelę pažangą – į Pabaltijį ir Lenkiją bus pasiųsta apie 4000 karių.

Vis dėlto dalyko žinovai pabrėžia, jog Rusijos vakarų karinė apygarda turi apie ketvirtadalį milijono karių. Jeigu NATO nori Putinui padaryti įspūdį, ji turi padaryti daugiau“, – teigė Čekijos sostinės verslo laikraštis.  

Kaip tik to nedaryti, ragino Bairoito dienraštis „Nordbayerischer Kurier“: „NATO susitikimas priėmė nutarimus, kurie sukelia nejaukų įspūdį. Vakarų aljansas nori dislokuoti dalinius Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.

O kas bus, jeigu V. Putinas savo provokacijas tęs ar netgi paaštrins? Tada greitai galėtų įsisukti labai pavojingas smagratis“, Pabaltijį prisibijojo šiaurinės Bavarijos laikraštis.
Tačiau akcentus visai kitaip sudėliojo šiaurinės Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“: „NATO Varšuvoje ne tik nutarė sustiprinti ginkluotę savo Rytuose. Ji taip pat nusprendė atgaivinti dialogą su Rusija. Bet šis antras siekis – oi, koks painus!

Yra gerų priežasčių prezidentui V. Putinui nepalikti nė mažiausios abejonės, kad invazija į Pabaltijį pagal Krymo modelį yra visiškas tabu. Tačiau kaip tik tokių aiškių pareiškimų dėl tikslų ir užduočių Šiaurės Atlanto Santarvei NATO pastaraisiais keleriais metais pritrūkdavo,  skundėsi Osnabriuko dienraštis, vienas Vokietijos įžvalgiausiųjų.

Vėlgi abejonių pasėjo kitas Vokietijos laikraštis, šiaurinės Bavarijos „Nürnberger Nachrichten“: „NATO turi savęs paklausti, ar daliniai Rytų Europoje, „Awacs“ įspėjimo ir kontrolės sistema virš Viduržemio jūros, mokymo misijos Irake ką nors iš tiesų pakeis į gerą pusę?

O gal kaip tik tūkstančių kareivių pasiuntimas į Pabaltijį yra tik tariamas  sprendimas dėl akių – tačiau toks, kuris svarbiausiąjį partnerį visais globaliais saugumo klausimais išgąsdina?, – klausė Niurnbergo dienraštis.

Oldenburgo dienraščio „Nordwest-Zeitung“ nuomone, „protingumas iš Vakarų aljanso reikalautų visą savo dėmesį skirti arealui, kuriame iš tiesų gresia didžiausias pavojus daugumai NATO šalių – tai Artimieji ir Viduriniai Rytai.

Bet čia ką nors gero nuveikti galima tik su rusais, o ne prieš juos. Tačiau kaip tik Maskvą NATO pabrėžtinai įbaugino. Ne, šitas NATO aukščiausiojo lygio susitikimas pasaulio tikrai nepadarė saugesnio“, – tarė šiaurės Vokietijos dienraštis.

Kitokią nuomonę išreiškė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“: „Vakarų aljansą krečia nebe tapatybės krizė, o greičiau – patikimumo krizė. Rusijos atžvilgiu NATO jokiu būdu nesiunčia signalo, kad šneka vienu balsu, kad gretos suglaustos!“

Dar kitokio palyginimo, – irgi NATO ne liaupsinančio, – griebėsi Turkijos dienraštis „Hürryet“. Anot jo, „susitikimas Varšuvoje – kaip orų pranešimo parodija. Jei žiūrėdamas orus kiekvienas domisi tik ta vietove, kurioje pats gyvena, tai ir NATO šalys narės žvilgsnius kreipė tik į savo regioną ir savo problemas.

Todėl rumunai ir bulgarai vėl nori ginkluotų dalinių prie Juodosios jūros. O Baltijos šalys ir Lenkija pakartotinai reikalavo karinėmis pajėgomis jų šalyse atbaidyti rusus. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija galvoja tik kaip spręsti bėglių problemą.

NATO viršūnių susitikime šis blaškymasis į visas puses valstybių ir vyriausybių vadovų kalbose buvo labai ryškus. Tuo tarpu „Islamo valstybės“ teroristai sudaro didžiausią pavojų, prieš kurį visi stovime.

Ši grupuotė Artimuosiuose Rytuose surengia baisias skerdynes ir visur pasaulyje sprogdina bombas – tačiau vienintelė problema NATO yra Rusija.

O ar nebūtų geriau su Rusija pradėti dialogą, užuot karinėmis pajėgomis  stotis jai skersai kelio?“ – klausė Stambulo laikraštis.

O mes nuo savęs paklaustume: kuria prasme Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija yra – Rusijos kelias ar netgi Rusijos kelyje?

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ taip pat teigė, jog „NATO nori savo pastiprintu buvimu Rytų Europoje Rusiją įbauginti. Bet tai nėra gera idėja, kai neva norima Maskvą sugrąžinti prie derybų stalo. Juk Rusija imsis atsakomųjų priemonių.

O naujos įtampos tarp Europos ir Rusijos niekam neišeis į naudą. Kai kurios NATO šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Italija, dėl to mieliau padėtį švelnintų. Tik klausimas, kaip rimtai į jų balsus Jungtinių Amerikos Valstijų dominuojamame Aljanse bus atsižvelgta“, – suabejojo Kinijos laikraštis.  

Maskvoje „Nezavisimaja Gazeta“ irgi pažymėjo, kad nors visi „vadovaujantieji NATO valstybių politikai Rusiją laiko didžiausiu Europai pavojumi, jie nesutaria, kokiu ryžtingumo laipsniu reikėtų Maskvai pasipriešinti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as, rodos, delsia. Tas pats galioja ir Romai bei Berlynui, kur ūkiniai interesai dažnai nustelbia politinius įsitikinimus“, – teigė Maskvos nepriklausomas dienraštis.

Basak Bulgarijos sostinės dienraščio „Standart“, „iš Rusijos sklindanti grėsmė buvo tyčia išpučiama tik tam, kad NATO nariai būtų suvienyti. Tačiau realiai niekas Vakarų Aljanse į Rusijos pavojų nežiūri rimtai“, – rašė Sofijos dienraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close