captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vainienė. Ir vis viena tu – geriausia, Lietuva!

Trečiadienis buvo tokia diena, kai giedojome „Tautišką giesmę“. Turbūt ne dėl to, kad esame visiški apsimetėliai, kurie 362 dienas koneveikia savo šalį, ir tik tris dienas per metus ranką prie širdies pridėję lūpomis pagal fonogramą žiopčioja Lietuvos himną. Net ir matydami, kad Lietuvoje tikrai toli gražu ne viskas gerai, tam tikri istorijos momentai ir epizodai leidžia suprasti, kas yra tikrieji namai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Naujausias toks įvykis yra „Brexit“ referendumas. Viena diena – ir visas rožinis 200 tūkstančių mūsų emigrantų Jungtinėje Karalystėje, ir ne tik jų, pasaulis apsivertė 180 laipsnių kampu. Ir ne todėl, kad svaras nuvertėjo, kartu sumenkindamas jų pajamas ir santaupas. Ir net ne todėl, kad visiškai nebeaišku, kaip bus toliau. Pats skaudžiausias suvokimas po referendumo visiems, kaip mes ir mūsų emigrantai – tu ten nepriklausai. O jau buvai tuo patikėjęs?

Ir čia tada atsiranda daug vietos pasidžiaugti savo namais, Lietuva. Ir tiems, kurie liko: kaip gerai, kad mūsų bent jau tiesiogiai neliečia „Brexit“ dilemos. Ir tiems, kurie išvyko: jei panorės, jie turi kur sugrįžti, jie turi planą, vardu Lietuva. Ir jis nebeatrodo toks blogas, ne tik lyginant su kaimyne Baltarusija ar neįžengiama Šiaurės Korėja, ar vis dar kalbiškai artima Rusija. Jis neatrodo blogas gana plačiame pasauliniame kontekste.

Po Britanijos politikų viražų, mūsų politikai, vis sublizgantys savo neatsakingumu, jau neatrodo tokie beviltiški. Sakote, didelis atotrūkis tarp politikų ir žmonių Lietuvoje? Štai jums, prašom, britiškas vaizdelis. O dar laukia JAV prezidento rinkimai, kurie parodys, kokio dydžio atotrūkis yra ten, už Atlanto. Ir ksenofobai Lietuvoje ne kokie nors išskirtiniai. Emocijos laimi prieš šaltą protą, štai kad ir prezidentės vetuoto Darbo kodekso pavyzdys? O kitur, argi kitaip, dar nuo Aristotelio laikų žinoma, koks svarbus politikoje yra emocinis užtaisas. Ant emocijos „važiuoja“ ne tik daugelis įstatymų Lietuvoje, bet, kaip matome, ir supervalstybių piliečių pasirinkimai.

Sakote, Lenkija? Bet kas žvelgia kiek toliau „Biedronkos“ reikalų, mato, kad tenai siaučia kur kas rimtesnė grėsmė pačiai demokratijai ir žmonių nuosavybei. Jau kurį laiką politikai sistemingai nacionalizuoja privačių žmonių pensijų sąskaitų lėšas, o dabar beliko žengti tik paskutinį žingsnį. Kažin, ar norėtumėte, kad taip būtų elgiamasi su jūsų santaupomis.

Sakote, Vokietija? Ar Belgija, visų numintas Briuselis? Kam smulkmenomis atrodo suvaržytos „Airbnb“ ar „Uber“ pasaugos, visai ne smulkmenos yra padidėjęs nesaugumas pačiose saugiausiose laikytomis šalyse.

Trečiadienį buvo Lietuvos valstybės diena. Kiekvienas turbūt turi savus kriterijus įvertinti, kas jam yra gera valstybė. Net ir ekonomistui tai nebūtinai yra ekonominės sąlygos ar algos dydis. Pagrindinis kriterijus, mano galva, yra tai, kiek valstybė suteikia žmogui laisvės. Ir pagrindinis įvertinimas valstybei yra, kad būdamas laisvas išvykti, žmogus lieka joje gyventi. Su tavo diena, Lietuva!

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...