captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala. Kodėl britai liks Europos Sąjungoje

Jau po dešimties dienų Didžiosios Britanijos piliečiai balsuos referendume, kuriame spręs dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES). Toks balsavimas, beje, vyks ne pirmą kartą: aštuntojo dešimtmečio viduryje beveik septyni iš dešimties britų analogiškame referendume nutarė, jog verta likti tuometinėje Europos Bendrijoje, į kurią buvo įstota vos dviem metais anksčiau.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Šį sykį tokio atotrūkio rezultatuose tikėtis sunku. Dešimties naujausių visuomenės nuomonės apklausų vidurkiai rodo, kad ES šalininkų ir skeptikų gretos yra lygios – už ir prieš pasiryžę balsuoti po 44 proc. britų. Dar daugiau nei dešimtadalis tikina nesą iki galo apsisprendę, todėl jų nuomonė balsavimo dieną gali turėti lemiamą reikšmę bei nusverti svarstykles į vieną iš pusių.

Nenuostabu, kad tokios aplinkybės kaitina atmosferą. Abi pusės galanda retorinius ginklus bandydamos įtikinti savo teisumu; dažnai tai virsta ne racionalia diskusija, o apsisvaidymu kaltinimais bei manipuliacijomis. Pavyzdžiui, kovo pradžioje bulvarinis laikraštis „The Sun“ pirmajame puslapyje skelbė, jog Karalienė Elizabeth II pritaria išstojimui iš ES, nors tai tebuvo spekuliatyvi interpretacija, kurią Bekingemo rūmai suskubo paneigti.

Įdomu tai, kad net ir pagrindiniuose viešuosiuose debatuose, nenorint jų paversti cirku, vengiama tiesioginės abiejų pusių šalininkų akistatos. Štai praėjusią savaitę tiesioginiame eteryje Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui, kuris ištesėjo pažadą surengti referendumą, o dabar siekia įtikinti tautiečius likti ES, bei euroskeptikų partijos lyderiui Nigelui Farage`ui buvo skirta po pusvalandį atsakyti į auditorijos klausimus. Su susirinkusiaisiais jie bendravo po vieną, todėl net nesusitiko.

Kokie gi buvo jų argumentai? Farage`as piešė juodą ateities Europos Sąjungoje paveikslą ir negailėjo kaltinimų imigrantams. Anot jo, Didžiojoje Britanijoje pernelyg sparčiai daugėja gyventojų – 2040 metais jų skaičius gali išaugti nuo esamų 65 iki 80 milijonų. Jau dabar, svarstė politikas, britai turi pastatyti po namą kas keturias minutes tam, kad jame galėtų apsigyventi atvykėliai.

O kur dar beveik 17 milijardų eurų, kuriuos britai kasmet įneša į ES biudžetą – juk šiuos pinigus būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai. Tiesa, akivaizdu, kad jam buvo sunku atsakyti į klausimą, kas, tarkime, pasirūpins slaugos poreikių turinčiais britų senjorais, jei nebeliks pigios imigrantų darbo jėgos. Be to, nepavyko paneigti daugelio studijų patvirtinto fakto, kad imigrantai sumoka kur kas daugiau mokesčių, nei gauna socialinių išmokų. Todėl Farage`ui teliko argumentas, kad ne viskas matuojama ekonomikos augimu, mat britai privalo likti išdidūs bei nenusileisti Briuselio diktatui.

Priešingos stovyklos atstovas D. Cameronas labiausiai akcentavo ekonomiką. Anot jo, vieninga ES rinka yra Britanijos klestėjimo variklis, todėl išstojimas taptų rimtu smūgiu ekonominio augimo perspektyvoms. Be to, net ir nebebūdama ES nare šalis intensyviai prekiautų su žemynine Europa, todėl turėtų prisitaikyti prie jos reguliacinių normų, bet nebegalėtų dalyvauti bendrų sprendimų priėmimo procese.

Negi norime likti už stiklinių durų, kur bus sprendžiami mums svarbūs klausimai, retoriškai klausė premjeras. D. Cameronas taip pat išsitraukė imigracijos kortą teigdamas, kad jam pavyko susitarti su ES dėl išskirtinių sąlygų atvykėliams iš kitų ES valstybių. Pavyzdžiui, jei toks asmuo per pusę metų nesusiranda darbo, jis gali būti išsiunčiamas atgal; be to, net ir ketverius metus dirbdamas bei mokėdamas mokesčius imigrantas negaus visų socialinių garantijų.

Būtent išskirtinis Didžiosios Britanijos statusas ES gali tapti lemiamu argumentu tiems, kurie baiminasi, jog Londonas tampa politiškai pernelyg priklausomas nuo Briuselio. Britai ne tik nėra Šengeno erdvėje, neturi įsivesti euro valiutos ir įsipareigojo nedalyvauti politinės integracijos gilinimo procese, bet ir vieninteliai gali apriboti kitų ES šalių piliečių socialines garantijas.

Ar to pakaks ES šalininkų pergalei, atsakyti sunku. Daugelis lietuvių, kaip ir kitų europiečių, nenori, kad britai pasitrauktų; tą sąlygoja nerimas dėl savęs ar artimųjų, jau gyvenančių Britanijoje, taip pat baimė, jog toks precedentas būtų ES kortų namelio byrėjimo pradžia. Galiausiai britai itin svarbūs sprendžiant kitus mums aktualius klausimus, tokius kaip situacija Ukrainoje – D. Cameronas vienintelis paminėjo, kad Europos bendrystė yra itin reikšminga stabdant Kremliaus agresiją.

Ir visgi verta manyti, kad tą lemiamą akimirką, kai reikės priimti sprendimą, daugeliui britų bus lengviau pasirinkti status quo, nei nerti į nežinomybę. Juk derybos dėl išstojimo užtruktų mažiausiai dvejus metus, jų baigtis – neaiški, o išstojimo nauda – labai miglota. Todėl galima atsargiai prognozuoti, kad ES narių skaičius artimiausiu metu nesikeis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...