captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vainienė. „Lidl“ – dar viena proga susipykti?

Ligi šiol buvo dvi ekonominės temos, tapusios proga susiginčyti ir susipykti su draugais, giminėmis ir artimaisiais. Pirmoji tema – ar reikia leisti parduoti žemę užsieniečiams? Tik užvesk kalbą, konfliktas – garantuotas. Antroji – motinystės atostogų ir išmokų tema. Ilgos ar trumpos, dosniai apmokamos – čia ginčas įsižiebs net tarp žemės pardavimo užsieniečiams šalininkų. Ir štai, atsirado trečioji tema – eilės „Lidle“. Stovėti ar nestovėti, ką tos eilės byloja – skurdą ar santaupas, verslumą ar išgyvenimą, socialistinę praeitį ar kapitalistinę tikrovę. Mažiausiai trys klausimai, padalijantys šeimą, giminę, bendruomenę ir visą Lietuvą į dvi dalis.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pastarasis, „Lidlo“ klausimas, pagal idėją, turėjo ne priešinti, o taikinti. Jūs griežiate dantį ant „Maximos“, jums per brangu „Rimi“ ar „Iki“ – štai jums „Lidlas“. Tema aptarimui būtų buvusi žymiai kuklesnė, jei „Lidlas“ nebūtų sužaidęs atidarymo korta – itin didelėmis ir itin trumpalaikėmis nuolaidomis. Jis sužaidė, čia jo rinkodaros sprendimas. Ir kaip koks provokatorius parodė kiek šioje rinkoje svarbi yra ne tiek pati kaina, o kiek „nuolaidėlė“. „Lidlas“, kaip koks psichoanalitikas, tik ne ant kušetės, o prie kasos, išmušė mums diagnozę. Nuskurdę? Tikrai ne. Užkietėję nuolaidų medžiotojai.

„Lidlo“ eilėse tikrai nestovėjo tie, kurie sukasi iš paskutiniųjų, dirba keliuose darbuose ir vos suduria galą su galu, o tokių tikrai yra, ir nemažai. Juk tam, kad apsipirktum už 50, 100 ar 150 eurų, turi galėti tiek eurų skirti vienam apsipirkimui, jau po to, kai sumokėta už butą, darželį, benziną ir dar ką nors. Pirkimas „į atsargą“, tegu ir už pusę kainos – tikrai ne skurdo požymis. Pirkimas rodo tik perkamąją galią, o ne priešingai.

Jei „Lidlas“ būtų atsidaręs, pasiūlęs nuolaidas ir nesulaukęs pirkėjų, štai tada galėtume sakyti – žmonės nebeturi už ką pirkti. O dabar – pirko ir „Lidle“, bet ir kituose prekybos tinkluose apyvartos nemažėjo! Tai, kad lig šiol Lietuvoje niekaip neprigijo pigūs tinklai, tokie kaip „Cento“ ir kiti – tik rodo, kad šioje rinkoje reikia aukšto aptarnavimo standarto, didelio pasirinkimo ir nuolaidų.

Kad stovėtum eilėse, dar reikia turėti laisvo laiko. Dar būtinai reikia turėti sveikatos, kad kelias valandas išstovėtum karštyje, saulėje. Ar tai – blogai? Tai – nuostabu! Juk tai – žmonės, turintys darbinio potencialo. Kiek tose eilėse stovėjo galimų padavėjų, pardavėjų, valytojų, virėjų, krovikų, statybininkų, masažuotojų, vairuotojų ir taip toliau.

Jei žmogus pirmomis dienomis veržiasi į naują prekybos centrą, jis būtinai yra smalsus, ieškantis alternatyvų, ištvermingas, neatidėliojantis sprendimų, apsukrus, be jokios puikybės ir čiumpantis jautį už ragų su didžiausia energija. Vienas verslininkas socialiniame tinkle gana rimtai pasvarstė, kad nuo šiol priimdamas į darbą teirausis, ar kandidatas dalyvavo „Lidlo šturme“. Ir jei atsakymas bus teigiamas – nepriims jo į darbą. O visai be reikalo! Kai kuriems darbams kaip tik verta samdyti žmogų iš „Lidlo“ eilės!

Internete buvo apstu „Lidlo“ eilių nuotraukų, prisiartinau, iš arti žiūrėjau į puikiai apsirengusius, mobilius telefonus rankose laikančius, įvairaus amžiaus žmones. Jų automobiliai sunkiai tilpo stovėjimo aikštelėje. Iš parduotuvės išrieda pilni vežimėliai. „Lidlas“ neskelbia prekybos rezultatų, bet jie „pranoko lūkesčius“. Jei kas ir nori matyti nuskurdusią Lietuvą, ji tikrai ne prie „Lidlo“. Tai gal ir pyktis nėra dėl ko?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...