captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Šveicarai atmetė „rojų Žemėje“?

Sekmadienį vykusiame referendume šveicarai didele balsų dauguma atmetė iniciatyvą visiems gyventojams besąlygiškai suteikti minimalias pajamas“, – pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ ir pridūrė, kad pasaulyje tai pirmas toks referendumas, siekiantis radikaliai pertvarkyti socialinę valstybę.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Pagal šią iniciatyvą, kiekvienam Šveicarijoje gyvenančiam suaugusiajam būtų išmokami neapmokestinami 2500 eurų per mėnesį, nesvarbu, ar jis turi Šveicarijos pasą, ar neturi ir ar dirba, ar nedirba.  Kiekvienam vaikui būtų skiriama po 565 eurus.

Kaip tik tokį pasiūlymą Šveicarijos piliečiai atmetė 77 procentais prieš 23. Tačiau tai nesutrukdė iniciatyvos šalininkams vis tiek kalbėti apie „sensacingą pasisekimą“. 23 procentai pritariančiųjų – „tai aiškiai daugiau, negu mes tikėjomės“, – teigė grupės „Iniciatyva už bazines pajamas“ steigėjas, verslininkas Danielis Hänis.

O tai, jo nuomone, reiškia, kad debatai šiuo klausimu tęsis, persimesdami ir į tarptautinę plotmę.

Garantuotos bazinės įplaukos – tai humaniškas atsakymas į technologinę pažangą, – aiškino iniciatyvos draugai. Tai tarsi demokratiškai nustatytas cokolinis indėlis darbui ir gyvenimui, kuris žmones išlaisvins iš finansinės baimės dėl rytojaus.

Götzas Werneris, vaistų ir kosmetikos koncerno „dm“ steigėjas, vienas šio modelio šalininkų, Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ kalbėjo, jog šis modelis paskatintų visuomenės dalyvavimą svarbiuose procesuose ir nebūtinai reikštų, kad niekas nebenorėtų dirbti ar kad tam tikri darbai, pavyzdžiui, šiukšlių išvežėjų, būtų neatliekami.

Žmonės dirbtų dėl to, kad nori, o ne dėl to, kad reikia“, – sakė G. Werneris.

Net ir kovos su skurdu priemones seniai studijuojantis vokiečių ekonomistas Rigmaras Osterkampas, nors bazinių pajamų be sąlygų įvedimą kritikuoja, tačiau „jokiu būdu“ to nelaikytų „katastrofa“. Vis dėlto „jis mano, jog tikslai, kurių pagrįstai siekiama bazinių pajamų įvedimu, būtų įmanoma geriau pasiekti kitais būdais.“    

Šveicarų nutarimą tokių bazinių pajamų besąlygiškai neįvesti pagyrė  Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ jame rašoma, jog „toks eksperimentas būtų ne tik ekonomiškai labai rizikingas, bet ir prieštarautų gyventojų sąmonėje giliai įsišaknijusiam tradiciniam piliečių etosui.

Šveicarai didele dauguma atsispyrė skleidžiamiems nuogąstavimams, kad ateity robotai gali iš žmonių atimti darbo vietas. Tačiau net jeigu mašina ir išstumtų iš darbo vietos žmogų, Šveicarijos piliečiai nepritarė išankstiniam masyviam pajamų perskirstymui, t. y., socialinio planavimo dalbos  panaudojimui“, – džiaugėsi Frankfurto liberalų laikraštis.

Net ir kairiųjų liberalų požiūriui atstovaujantis Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ išreiškė „didelę abejonę“ dėl „vieno iš pagrindinių argumentų už besąlygiškas bazines pajamas.

Tai būtent tas argumentas, jog dėl skaitmeninės revoliucijos dingsta darbo vietos ir vis didesniam žmonių skaičiui reikia finansų pagalbos taip, kad toks poreikis nebelieka tik išimtis, bet virsta tiesiog taisykle.

Bet iš tiesų, – tęsė Pietų Vokietijos laikraštis, – niekas tikrai nežino, kur link tiksliai ši ekonominė ir techninė slinktis ateity mus nuves. Dėl to daug svarbiau dabar ne įvedinėti bazines pajamas, o imtis didelės mokesčių politikos  reformos tam, kad svoriai būtų perkilnojami, kad našta viduriniam sluoksniui palengvėtų, kad įstatymai būtų teisingesni, skaidresni, efektyvesni.“

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „patys referendumo siūlytojai iš pradžių tikėjosi tik 10, gal 15 procentų pritariančiųjų balsų. Tai, kad jie gavo net 23,1 procentus teigiamų balsų. Tai, jų akimis, yra laimėjimas.

Vadinasi, savo revoliucine idėja jie sugebėjo aplink save suburti beveik ketvirtadalį visų rinkėjų.

Tai reiškia bent du dalykus. Pirma, kone kas ketvirtas, sekmadienį ėjęs prie urnų, buvo arba toks drąsus, lengvapėdiškas, avantiūristiškas, nevilties apimtas, kad balsdavo už konstitucijos pataisą, kuri būtų mūsų gerovės valstybę smarkiai sudrebinusi.

Bet antra, partijos prarado savo galią. Tą jau parodė ir jų priešinimasis tam, kad išvis toks referendumas būtų surengtas, o jį įgalino kaip tik grupių už parlamento ribų pagalba“.

Pasak Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „šveicarai balsavo prieš utopiją. Jie nemano, kad valstybė gali jiems mokėti kas mėnesį bazines pajamas – ne už darbą, bet už gryną egzistavimą.

Ir nors iš pradžių ši idėja mokėti piliečiams pinigus vien dėl to, kad jie yra, skamba absurdiškai, ji nenauja. Ją gynė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Miltonas Friedmanas jau septintąjį ano šimtmečio dešimtmetį, šią mintį palaiko ir daugelis kitų ekonomistų bei politikų“, – priminė Lenkijos sostinės laikraštis.  

Kad šveicarams nepavyko šios minties paversti tikrove, apgailestavo ir Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“.

Jo žodžiais, „niekada dar nebuvo  palankesnio laiko besąlygiškoms pajamoms įvesti. Juk socialinės sistemos visoje Europoje, ne tik Šveicarijoje – išpampusios, komplikuotos, išimčių apsėstos, jos išprovokuoja apgavystes, piktnaudžiavimus ir su socialiniu teisingumu seniai nebeturi nieko bendro.

Orios įplaukos visiems gal pajėgtų šią problemą išspręsti geriau nei ligšiolinės programos. Namų ūkius tai nebūtinai apkrautų daugiau, kaip teigia bazinių pajamų idėjos priešininkai.“

Nuo savęs pridursime, kad įvedus bazines įplaukas visiems, nebereikėtų atskirai išmokėti ir tvarkyti daugumos bedarbių bei kitų socialinių pašalpų ir senatvės pensijų, tad nebereikėtų ir gausybės biurokratų, juos būtų galima pasamdyti kitiems darbams paslaugų sektoriuje, prekyboje, gamyboje.

Čekijos sostinės verslo laikraštis toliau priminė, jog „tiesą sakant, besąlygiškos bazinės pajamos tam tikru pavidalu jau seniau egzistuoja turtingose Persų įlankos valstybėse ir nepalankų klimatą turinčiose Amerikos Valstijose, kaip antai Aliaska. Abiem atvejais tokia sistema funkcionuoja.“

Kitokią nuomonę reiškė Austrijos dienraštis „Salzburger Nachrichten“. „Bazinės pajamos visiems sustiprintų priešiškumą tarp tų, kurie gauna, ir tų, kurie duoda. Jos taip pat panaikintų bet kokias ekonomines paskatas pažangai.

Ši idėja funkcionuotų tik tada, jei pavyktų žmones iš prigimties pakeisti į nesavanaudiškus, kuklius šventuosius. Daug kas yra svajojęs apie „naująjį žmogų“. Krikščionybė jo nesukūrė per du tūkstančius metų, kitos religijos taip pat ne.

Visai jau nekalbant apie tuos politinius sąjūdžius, kurie žadėjo rojų Žemėje, tačiau nesukūrė nieko kito kaip tik baisų pragarą“, – rašė Zalcburgo laikraštis.   

Anot Bulgarijos sostinės dienraščio „24 valandos“, bazinių pajamų idėjos priešininkai „balsavo neigiamai, nes bijojo, kad Šveicarijos ūkio pasiekimai gali būti susilpninti. Tie patys šveicarai prieš ketverius metus atmetė ir pasiūlymą, kad jų apmokamos atostogos iš keturių savaičių pakiltų ligi šešių. Štai kaip atsakingos tautos narių galima atsiklausti dėl visų valstybės valdymo reikalų“, – rašė Sofijos kairiųjų dienraštis.  
 Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close