captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Pavasario šauktuvės

Pavasarį senovės lietuviai sutikdavo iškilmingomis apeigomis kaip mielą, labai lauktą svečią. Apie tai nedaug težinome, tik tiek, kiek randame istoriniuose šaltiniuose. Štai trečiadienį, kovo 13 d. vakaro žaroje turėtume pamatyti trečiąją šių metų neomeniją – ploną mėnulio pjautuviuką.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Pavasarį senovės lietuviai sutikdavo iškilmingomis apeigomis kaip mielą, labai lauktą svečią. Apie tai nedaug težinome, tik tiek, kiek randame istoriniuose šaltiniuose. Štai trečiadienį, kovo 13 d. vakaro žaroje turėtume pamatyti trečiąją šių metų neomeniją – ploną mėnulio pjautuviuką. Pagal senovinius papročius tą reiktų pažymėti Pavasario šauktuvėmis. Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijos“ pirmajame tome, išleistame 1836 m., pasakoja apie šią dar žmonių atmenamą šventę pietų Lietuvoje. 

Pasak istoriko: „Šventę sudarė tai, kad mergaitės bėgdavo už kaimo tekančios saulės link. Vos nušvitus pirmajam ryto Saulės spinduliui, mergaitės, lengvai apsirengusios ir basos, bėga dainuodamos dainą, kad jos einančios pasitikti pavasario. Pribėgusios kaimo galą, grįžta atgalios, šokinėja, dainuoja, ploja rankomis, perbėga per visą kaimą ir linksmai skelbia, kad atėjo pavasaris. Paskui viename iš namų jos randa paruoštas vaišes; ten susirinkęs jaunimas ilgai linksminasi“. Įdomi T. Narbuto pastaba, kad ši neomenija buvo vadinama ateinančio mėnesio – balandžio vardu ir laikoma visų metų pradžia. Toks mėnulinio kalendoriaus reliktas tautos atmintyje išliko iki mūsų dienų; taip įvardijant jauną mėnulį teko girdėti  Punsko apylinkėse, renkant žinias apie tradicinius kalendorinius papročius. Tiesa, tai buvo 1989-ųjų  metų kraštotyros ekspedicijoje...

 Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystės“ knygoje, išleistoje 1848 m. vaizdingai aprašė, kad Žemaitijoje pavasario pasitikti jodavę vaikinai. Surengdavę ten varžytuves dėl šventojo paveikslo, tarmiškai vadinamo „abrozdo“. Pasak gerojo Ganytojo: „Pavasariais sniego neblikus, kiekvienos sodos jaunikaičiai atjodavo į vieną lig laiku apskirtą vietą ir pasidalydavo į du būriu. Pirmas ir antras būrys, paskyręs po vieną stiprų vaikiną, įdavė jam nešti abrozdą kokio nors šventojo. Paskiau katras sau būrys, turėdamas viduj nešėją abrozdo, jodė po laukus, tarsi rugių apveizėti. Nieko netrukus, tyčiomis susitikusiu, įniko veržtis abrozdais, besiverždami tankiai ir susimušė, patolei vienok nesiliovė grumtis, pakolei katras nors būrys neišveržė antram abrozdo. Tuokart stipresnysis būrys, kaipo kaipo pergalėtojas, linksmas, nešdamas du abrozdus, jojo namon, giedodamas ar dainuodamas, o pamuštojo būrio vaikeliai žioglino į sodą nosis nukabinę, išmetinėdami viens kitam, kad neguviai tesigrūmė. Pergalėtojai garbino per kiaurą metą tuos šventuosius, katrie abrazduose buvo išrašyti, kaipo savo užtarytojus, o pergalėtieji, it našlaičiai, neturėjo prie ko glaustis“.

Vyskupas savo raštuose buvo labai dėmesingas tautiniams papročiams. Tai dabar džiugina etnologus, tyrinėjančius jų kilmę, prasmę ir raidą. Aprašytosios raitelių grumtynės primena karingųjų indoeuropiečių proistorinius žaidimus, apie kuriuos žinome iš Homero hegzametrinių eilių. O juk manoma,  kad pirmas pavasario mėnuo kovas taip pavadintas lietuvių karo dievo garbei: juk pavasarį, pasitaisius keliams, mūsų raiteliai į karo žygius išjodavę. Primena tuos laikus žemaičių daina:„Lietuvos bruolia į vainą juoji, Į vainą juoji, žirgus balnoji...“ Dėl ko reiktų apgailestauti –  kad žemaičiuose nebeliko „abrozdų“ tradicijos. Tai būdavę paspalvinti medžio raižiniai, labai gražiai ir labai įtaigiai išreiškiantys liaudiškąjį religingumą. Muziejuose jų pavyko surinkti tik vieną kitą. O tradicija taip ir nutrūko, ėmus plisti litografiniams šventųjų paveikslams...

Prakalbus apie rytojaus vakarą laukiamą neomeniją – jauną mėnulį, reikia priminti ir buvusį jo pasveikinimo žodžiais paprotį. Tai taip pat archajiškojo mėnulinio kalendoriaus, mūsų krašte praktikuoto gal nuo akmens amžiaus iki didžiųjų kunigaikščių laikų, aidas. Įdomu, kad  neomenija aukštinta „dievaičiu, kunigaikščiu“. Tuo tikimasi sustiprėti, atsikratyti kokių varginančių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, dantų skausmo, odos išbėrimų, karpų ant rankų ir t. t. Tipiškos sveikinimo formulės yra tokios: „Jaunas jaunikaiti, dangaus karalaiti, tau dangus ir žemė, o man sveikata ir dalia“,  „Duok Dieve tau, Mėnuli, danguj karaliauti, o man ant žemės gerai gaspadoriauti“, „Regiu jauną kaip karalaitį! Tau pilnų ratų, man – sveikatų; tau šviesybę, man skaistybę“. „Jauns Mėnulėli, dangaus karalieli! Peldyk ratą, douk sveikatą, riedyk mus dvasi šventa“, Vėliau formulinius žodžius imta keisti žegnone ir triskart sukalbamais poteriais „Sveika, Marija“. Kreipimasis būtent į Švč. Mergelę Mariją atsirado, tikėtina, iš ikonografinio Spindulingosios vaizdavimo stovinčios ant jauno mėnulio. Ir šio sveikinimo atveju yra išskirtinumų. Tarkime, persižegnoti liepiama kuo nors pridengta ranka, „kad negryna būtų“. Taip pat išvirkštine puse prijuostės ar rūbo skvernu perbraukiama per veidą – irgi tris kart. Šis veiksmas, judesį atliekant prieš saulės judėjimo kryptį, tariamai padedąs išlaikyti veido skaistumą. Stebuklingos galios įgyjanti net žemė po sveikinančiojo kojomis. Dzūkai taip pasakoja: „Paimdavo iš po pėdos žemės, išpildavo ant savęs ir sakydavo „Jaunas Mėnulaici, dangaus karalaici, apčyscini dangų ir žemę, apčyscyk ir mano kūną“.

Teigiama, kad jauną mėnulį geriau pamatyti iš dešinės, „tiesia“ akimi. Jei iš kairės pamatysi, tą mėnesį nesiseks. Per dešinį petį pažiūrėjus į mėnulį ir sugalvojus norą, jis po trijų dienų išsipildo. Su jauno pasveikinimu siejasi ir išskirtinai įdomus paprotys parodyti mėnuliui ką tik gimusį kūdikėlį. Dabar iš šio papročio belikęs tikėjimas, kad vaikas turi pirmiau pats pamatyti mėnulį, o ne atvirkščiai – kad jį apšviestų miegantį.

Tarsi ir juokingi tokie tikėjimai, bet juos paminėję,  žvilgtelėjome į tautos tradicinės kultūros gelmę...

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...