captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Burokas. Atmintinė festivaliniam poetui (iš stebėjimų)

Gegužė buvo poezijos festivalių mėnuo – savaitę praleidau „Mihai Eminescu“ pasauliniame poezijos festivalyje Krajovoje, Rumunijoje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

baigės poezija
festivalis uždarytas
laikini nugalėtojai
skirstos namo

Dvi savaites dalyvavau „Poezijos pavasario“ renginiuose. Bet gegužė baigiasi ir kasmet virš Lietuvos sparnus išskleidžianti „Poezijos pavasario“ paukštė tuoj vėl ištisiems metams nutūps kažkur į gyvenimo prozos brūzgynus (prašau atleisti už nuvalkiotus palyginimus, bandau įsijausti į festivalinio poeto kailį). Todėl skubu pasidalinti savo antropologiniais stebėjimais apie ypatingus žmones – festivalinius poetus. Ko gi reikia, norint būti tokiu poetu? Dėstysiu viską kaip buvo ir papunkčiui:

1. reikia turėti vizitinių kortelių. daug vizitinių kortelių. labai daug vizitinių kortelių.

2. reikia visada turėti bent 20 savo knygų gimtąja kalba ir nors 10 užsienio kalba (labiausiai pageidautina – anglų).

3. turi būti pabrėžtinai draugiškas (su kitais „svarbiais“ poetais, ypač su tais, kurie gali pakviesti į kitą festivalį ar yra jų organizatoriai).

4. turi būti draugiškas, bet nieko nežadėti, nesiūlyti ir nedaryti už dyka. Populiarūs barteriniai mainai. Šį ketvirtąjį punktą, manau, reiktų kiek praplėsti ir pateikti keletą populiaresnių barterinių mainų pavyzdžių:

4a) Poetas gali norėti apsilankyti tavo šalies festivalyje ir už tai tau siūlo arba pakvietimą į festivalį jo šalyje (jis dažniausiai yra to festivalio direktorius, valdybos narys, pats yra žmogus-festivalis) arba publikaciją tos šalies spaudoje, arba išleisti knygą. Pavyzdžiui, albanų poeto pasiūlymas – pakviesk mane į Lietuvą, o tada jau, žinoma, atsiųsk savo 60 eilėraščių anglų kalba, mes išversim ir išleisim per kokį mėnesį.

4b)  Krajovos festivalyje viešėjo ir Kanarų salų ispanakalbis poetas (beje, gana gerai žinomas) Justo Jorge Padronas – čia jį visur iškilmingai pristatinėja kaip vos negavusį Nobelio premijos (įtariu taip ir liks ant to slenksčio). Gana liūdnas amplua. Ta premija neduoda vargšui J. J. Padronui ramybės, jis it poezijos (vos neparašiau komunizmo) šmėkla klajoja po pasaulio festivalius, raško įvairus garbės ženklus, medžioja vertėjus į įvairias kalbas ir vis nepraranda vilties tapti nobelistu. Kodėl čia apie jį rašau? Ogi todėl: festivalyje prie manęs priėjęs Moldavijos vieno iš literatūros laikraščių redaktorius, poetas ir buvęs deputatas pateikė pasiūlymą, kurio, jo manymu, neįmanoma atsisakyti – išversk, sako J. J. Padrono knygą iš rusų kalbos (o jis ispanas) į lietuvių ir važiuosi kitąmet į Kanarų salas, ten J. J. Padronas dosniai tave priims, pavedžios, pavežios, pavaišins, gyvensi kaip karalius. Tiesa, sako, nuvažiuoti teks už savus, bet pinigus būsimas nobelistas tau grąžins, nesijaudink. Ir pridūrė – buvau pernai pas jį Kanaruose, labai patiko. Ir tu nuvažiuok. Patiks.

4c) Na, o jei dar neturi knygos kita kalba, visada gali pasinaudoti kokio nors poeto įkurta „vanity press“ (tuštybės leidyklėle). Šis terminas anglakalbiame pasaulyje reiškia knygas už autorių pinigus leidžiančią leidyklą ir į jose išleistus autorius žiūrima gan įtartinai. Poezijos pasaulyje tokias leidyklėles turi ne vienas poetas. Dažnai tokie susitikę ima ir susitaria – tu išleisk mano 20-30 egz. ispanų, albanų ar bulgarų kalba, o aš tavo – rumunų, prancūzų ar retoromanų kalba. Ir abu patenkinti. Knyga yra? Yra. Galima nusivežti į kitą festivalį, padalinti, galima įtraukti į CV, kad įspūdingiau atrodytų...

5. užlipus ant scenos reikia skaityti išraiškingai, griausmingu blogo lietuvių (ar kt. tautos)

aktoriaus balsu, mojuoti rankomis; eiles būtinai skaityti (ir rašyti) apie didžius dalykus, globalines problemas, bet abstraktokas, nesunkiai išverčiamas.

6. per kiekvienus skaitymus turi būtinai dėkoti garbiems festivalio organizatoriams už nuostabų festivalį, puikią aplankytą šalį, vietinių žmonių vaišingumą ir vietinių papročių dailumą.

7. paskaičius vienam svarbiam poetui, kiti turi demonstratyviai plekšnoti jam per petį ar spausti ranką, šypsotis, linkčioti galvomis ir sakyti kažką panašaus į – „gerai pavarei, seni“.

8. visada reikia kuo tiksliausiai žinoti, kas yra poezija, kokia poezija gera, o kokia bloga, dalinti tvirtus ir kategoriškus patarimus, kaip tą poeziją rašyti. Ir dalinti tuos patarimus ne tik jaunimui mokyklose ar universitetuose, bet ir savo jaunesniems kolegoms, su tėviška šypsena.

(Tiesą sakant, mane stebina kai kurių festivalinių poetų tvirtas žinojimas, kas yra poezija. Tokių mėgėjų aiškinti reikia vengti kaip maro, laikytis nuo jų atokiai, mandagiai sveikintis iš tolo ir pamiršti kuo greičiau. Ir ne tik festivaliuose. Apskritai. Tai padeda proto higienai.)

9. atsiimant eilinį diplomą, medalį, statulėlę, skulptūrėlę, vardinę monetą, garbės raštą, deimantų vėrinį, butelį degtinės ar kitą tariamos pagarbos ženklą reikia būtinai rėžti kalbą apie supuvusį kapitalistinį pasaulį, kuriam greit ateis galas, apie elektroninę žiniasklaidą ir internetą tvirkinantį bei kvailinantį žmones, apie pasaulinį atšilimą ir kitus sopius dalykus. Save ir kolegas kalboje reiktų lyginti su Don Kichotu, altruistiškai gelbstinčiu šį pragaištin riedantį pasaulį genialia savos poezijos šviesa.

10. reikia stengtis, kad pakviestų į tą patį festivalį 2,3 ar X kartą. O taip pat susirinkti dar 2–3 kvietimus į kitus festivalius. Nes festivalinis poetas negali liautis važinėjęs, kitaip jis nuvysta ir (pasi)miršta.

11. mano dienoraštį apie viešnagę Krajovos festivalyje „Facebook“ skaitęs rašytojas Liutauras Degėsys pakomentavo: „Turėtų tuose festivaliuose būti ir poetų grupė: skeptikų, kritikų, ironikų, jaunatviškai (iki 50) maksimalistiškų – viską stebinčių – ir vis: važinėjančių, važinėjančių, važinėjančių – po tuos niekingus festivalius...“. Taip, ne tik turėtų, bet yra. Ir jų ne mažiau, nei jau aptartųjų. Bet tai jau kito pasakojimo tema.

P. S. Tiesa, gavau ir aš A3 popieriaus lapo dydžio diplomą ant įstabaus popieriaus, kad buvau festivalio dalyvis: gražų, blizgantį, su parašais. Taip ir pasijunti tikru žmogumi. Žmogumi su diplomu. Diplomuotu poetu. One of the greatest in the world...

Komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...