captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Savukynas. Pirma buvo Sąjūdis, po to – kalafioras

Ir kas galėjo pagalvoti, kad antra po Sąjūdžio bus ne kopūstų ar svogūnų ir net ne runkelių, bet svetimos mums daržovės – kalafioro revoliucija. Garsus daininkas Marijonas Mikutavičius parodė, kad būtent jis yra pats didžiausias nuomonės formuotojas Lietuvoje. Užteko jam socialiniame tinkle pasidalinti savo nuomone apie kylančias maisto kainas, ir suošė, nubangavo ir nuvilnijo teisėtas pasipiktinimas: sujudo net apsnūdę biurokratai, Statistikos departamentas pažėrė gausybę skaičių, ekonomistai kryžiavo ietis, aiškindami kalafioro brangimo priežastis. Sujudo visa Lietuva. Kuo tai ne revoliucija?
Virginijus Savukynas. V. Radžiūno nuotr.
Virginijus Savukynas. V. Radžiūno nuotr.

Apie tai buvo kalbėta ne vienoje radijo ir televizijos laidoje, rašė ne vienas apžvalgininkas ar ekonomistas, beje, tame pačiame socialiniame tinkle ne vienas ir ne kartą piktinosi augančiomis kainomis. Ir nieko. O štai Marijonui Mikutavičiui užteko tik vieno įrašo. Kiekvienas politikas Lietuvoje tikriausiai norėtų Marijoną Mikutavičių matyti savo komandoje, – tokiu atveju jo sėkmė Seimo rinkimuose būtų užtikrinta.

Tačiau įdomiausia, kad šios revoliucijos simboliu tapo kalafioras. Ką gi, tai rodo, kad tapome tikrais europiečiais – nesirinkome grynai tautinės daržovės, – kokių nors burokų. Juk dar XVI–XVIII amžiuje iš mūsų lenkai pasišaipydavo pavadindami „batviniais“. Išradingasis Simonas Daukantas parašė, kad dėl to nereikia išgyventi, tai rodo, kad senovės lietuvių kariams užteko džiovinto buroko: užvalgydavo ir eidavo į ilgus žygius priešo mušti. O mes negrįžome prie šaknų, mes pasirinkome kalafiorą.  

O kur ši kalafioro revoliucija mus nuves? Pirmiausia, yra gerai, kad nors į Marijono Mikutavičiaus nuomonę sureagavo valstybinės įstaigos. Blogai, kad jos užmiršta, kad bendravimas su savo valstybės piliečiais yra jų kasdieninė pareiga. Sunki, bet būtina pareiga.

Dar organizuojamas prekybos centrų boikotas. Ar jis įvyks – sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju, tai didelės įtakos neturės, nes trečdalis Lietuvos ekonomikos vis dar slepiasi šešėlyje, tai reiškia, kad daugelis lietuvių gauna nelegalias pajamas. Vadinasi, ir toliau lietuviai išleis daugiau pinigų, nei rodo oficiali uždarbio statistika. Ir juos išleis tuose pačiuose prekybos centruose. Tad tiek žinių iš fronto kovoje su kapitalistais.

O kaip tai atsilieps rinkimams? Naudingiausiai tai gali tapti socialdemokratams. Pirmiausia, šis skandalas jau užgožė buvusius skandalus. O šiaip socialdemokratai visada bent jau viešai pasisako už paprastą žmogų. Tarp jų visada buvo tų, kurie įtariai žvelgdavo į prekybos centrus. Tad dabar šią kalafiorų revoliuciją gali išnaudoti savo naudai. Ar taip bus, priklauso nuo to, kaip jiems pavyks veikti viešoje erdvėje.

O kas lieka visuomenei? Džiaugtis šia kalafiorų revoliucija, nes ji gali būti paskutinė. Štai iš specialiųjų tarnybų atėjo pasiūlymas, kad skleidžiantiems dezinformaciją apie Lietuvos valstybę grėstų baudžiamoji atsakomybė. Kaip suprantu, jei toks įstatymas būtų priimtas, tuomet Marijonui Mikutavičiui jau grėstų belangė, – juk jis apkaltino Lietuvos biurokratus, kurie save tapatina su valstybe, pasak Statistikos departamento, pažėrė faktus, kurie neatitinka realybės. Vadinasi, skleidė dezinformaciją. Būtų toks įstatymas, jau būtų galima iš karto bylą kelti. Ir jokių kalafiorų revoliucijų. Tad džiaukimės, kol dar galime.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...