captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Jonušys. Apie dideles baimės akis

Po teroristinio išpuolio Briuselio oro uostas atsigauna lėtai ir sunkiai. Ir netgi kai po kelių mėnesių, kaip tikimasi, sugrįš ankstesnė skrydžių apimtis, keleiviams ir juos pasitinkantiems bus papildomų nepatogumų dėl griežtesnės kontrolės. Taigi bent jau šiuo atžvilgiu islamo ekstremistai šį tą laimėjo ilgesniam laikui.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Žinomas islamiškojo terorizmo tyrinėtojas britų žurnalistas Jasonas Burke`as savo naujoje knygoje rašo, kad Vakaruose didžiausias terorizmo poveikis reiškiasi ne tiek per konkretų naikinimą, kiek per sukeliamą reakciją. Jis aiškina taip: „Tą akimirką, kai, perskaitę apie išpuolį arba išpuolio grėsmę, jūs pajuntate baimės dūrį, jau tampate auka.“

Iš tikrųjų iki šiol Vakarų Europoje kur kas daugiau žmonių žūsta nuo neteroristinių kriminalinių nusikaltimų, t.p. per automobilių avarijas. O ir teroristinių išpuolių aukų prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų būdavo daugiau negu dabar, bet žudydavo ne radikalūs islamistai, o europiečių kairieji arba dešinieji ekstremistai ir nacionalistai.

Vis dėlto suprantama, kad į didelio masto taikingų žmonių žudymą žmonės reaguoja emocingai ir tai negali nesukelti baimės. Žinoma, teroristiniai išpuoliai Europoje tikriausiai dar nesibaigs, nes, kaip skelbia žinovai, „Islamo valstybei“ pralaimint savo prasimanytą „kalifatą“, dalis kovotojų vyks (grįš) „kariauti“ į Europą. Bet, pasak minėtojo Burke`o, didžiausią grėsmę kelia „ne kokia nors organizacija, o amorfiškas tinklas, kurį sudaro asmenys, persiėmę tarptautine džihadizmo kultūra , vešinčia visuose žemynuose“. Ją skatina antivakarietiška retorika, sąmokslo teorijos, religinis kurstymas – tai sparčiai plinta gaujose, kalėjimuose, mečetėse ir bendruomeninėse grupėse, gatvėje ir internete.

Taigi atsarga gėdos nedaro. Bet, kaip parodė Lietuvos pavyzdys, atsarga gali padaryti gėdos. Pernai lapkritį po Paryžiaus teroro išpuolių, policijai išdalinus kalašnikovus, vienas benamis buvo netyčia šūviu sužeistas, o vieną smulkų nusikaltėlį, pagrobusį automatą, policija gausiomis pajėgomis gaudė visą naktį. Iki šių įvykių sprendimo išdalinti ginklus niekas nekritikavo ir negalėjo kritikuoti, nes visi valdžios atstovai nėrėsi iš kailio demonstruodami, kaip jie rūpinasi mūsų visų saugumu, o žiniasklaidai baimės atmosferos skleidimas visada parankus. Šitaip sprendžiant neegzistuojančią problemą buvo sukurta reali problema.

O tereikėjo nepamesti blaivaus proto ir suprasti, kad jeigu kur nors įvyko žemės drebėjimas, tai nereiškia, kad toks pat įvyks ir Lietuvoje. Terorizmo grėsmės požiūriu Lietuva yra „neseisminėje zonoje“. Žinoma, padėtis gali keistis, gali visko atsitikti, ruoštis reikia visokiems atvejams, bet ne taip skubotai, vadovaujantis emocijomis.

O kol kas mums reikia labiau rūpintis realiais pavojais: Kražių skerdikais, girtais kelių chuliganais, vagiliaujančiais bei smurtaujančiais psichiškai nestabiliais narkomanais ir t.t. Nors šios problemos pas mus didesnės negu Vakarų Europoje, tai vis dėlto taip neapsunkina kasdienybės kaip baimės atmosfera dėl terorizmo ir masinio susibūrimo vietose vykdomi patikrinimai bei nuolatinis ne be reikalo apginkluotų pareigūnų buvimas miestų gatvėse.

Deja, į rezonansinius įvykius mūsų politikai linkę reaguoti emocingai – malšinti visuomenės susirūpinimą vis naujais draudimais ir ribojimais. Kėdainių rajone vaikus į šulinį įmetęs padugnė į alkoholizmo liūną įklimpo ne todėl, kad matė alkoholio reklamą arba kad butelį nesunku teisėtai įsigyti. Priežastis čia ta, kad jis gyveno beviltiškumo ir nesaikingo alkoholio vartojimo aplinkoje. Draudimai to nepakeis – reikia reaguoti į gilumines priežastis, o ne į pasekmes. O tai daug sunkiau negu imti ir ką nors formaliai uždrausti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...