captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Migrantų krizė: kiek ir kaip palies Lietuvą?

„Pagaliau ir Baltijos valstybės pradeda tiesiogiai justi Europos Sąjungą kamuojančios migrantų krizės poveikį“, – rašo Jungtinių Amerikos Valstijų nevyriausybinio strateginių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai. Kaip tas poveikis pasireiškia? Ar jame yra ir teigiamų aspektų?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Savo pranešimo pradžioje amerikiečių institutas rašo, jog kovo 14-ąją Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla pareiškė, jog Lietuva vis labiau taps tranzito šalimi migrantams, norintiems patekti į Vakarų ar Šiaurės Europą, nes keliai per Balkanų koridorių ima siaurėti ar visai užsidaryti. 

Ką tai reiškia ateičiai? Jau dabar karinis ir saugumo bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos sustiprėjo krizės Ukrainoje įkandin. O štai migrantų antplūdis paskatins visas regiono šalis dar glaudžiau saugumo klausimais bendradarbiauti.  

Anksčiau kelyje iš Turkijos pirmoji migrantų stotis Europoje buvo Graikija, o Vakarų Balkanų šalys ir Austrija tapo tranzitinėmis erdvėmis daugumai migrantų, bandančių pasiekti Vokietiją ir Švediją. 

Tačiau neseniai kai kurios šių šalių pradėjo per jų sienas plaukiančių migrantų srautą varžyti, o tie varžymai gali tą srautą nukreipti į kitus Europos plotus, įskaitant Baltijos regioną.

Pasak R. Požėlos, kai kurių maršrutų Balkanuose uždarymas gali sukurti alternatyvų tranzito koridorių, leidžiantį migrantams pasiekti Vokietiją ar Šiaurės šalis, ypač Suomiją, keliaujant per Moldovą, Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją.

Nors šios šalys tradiciškai nebuvo nei tranzito, nei tikslinės šalys bėgliams, jos vis dėlto gali būti į migrantų krizę įpainiotos. Jau dabar migrantai iš Artimųjų Rytų bando į Lietuvą patekti, sakė R. Požėla, nors jis nepatikslino, kiek.

Atsižvelgiant į ilgą ir painų kelią nuo Viduržemio jūros arealo, bėgliams pasinaudoti baltiškuoju koridoriumi gali būti sudėtinga. Todėl tokių tikriausiai bus nedaug.

Kita vertus, Šengeno sutartyje dalyvaujančios Pabaltijo valstybės gali būti patrauklios tranzito šalys migrantams ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ypač iš buvusiųjų sovietinių respublikų Rytų Europoje ir Kaukazo regione.

Ir nepaisant, kiek bepadidėtų migrantų skaičius į Lietuvą – daug ar mažai – tam tikros pasekmės jau akivaizdžios. Per kelias praėjusias savaites Lietuva padidino pratybas su kaimyninėmis šalimis, dalyvaujant pasienio inspektoriams, kariniams savanorių korpusams, policijos ir saugumo tarnybų nariams.   

Planuojama dar labiau sustiprinti pasienio kontroles tarp šių šalių, pavyzdžiui, nereguliariai ir be išankstinio įspėjimo tikrinant keleivius iš Lietuvos į Latviją.

Nors migrantų krizė sudaro mažesnę grėsmę Baltijos šalims ir Lenkijai negu joms kyla iš Rusijos bent jau nuo 2014 m. Euromaidano įvykių Ukrainoje, vis dėlto migrantų klausimas teikia šioms šalims papildomą priežastį ir postūmį dar labiau integruotis saugumo klausimais.

Ši integracija ne tik suintensyvins sienų kontrolės pratybas, bet ir sustiprins kitas regionines saugumo ir politikos iniciatyvas, tarp kurių yra planuojamoji Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos jungtinė karinė brigada. Taip teigia Amerikos nevyriausybinio strateginių studijų instituto „Stratfor“ analitikai. 

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ penktadienį paskelbė savo darbuotojos Sabinės Adler pokalbį su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, kuriame šis pasisakė už „racionalų susitarimą migrantų klausimu su sąjungininke Turkija“.

Sabinės Adler klausiamas, ar „Jūs laikote Turkiją pasitikėjimo verta partnere“, L. Linkevičius atsakė: „Žiūrėkite, nors Turkija nepriklauso Europos Sąjungai, ji yra NATO narė, taigi sąjungininkė. Galime diskutuoti apie patikimumą, bet tai iš dalies ne į temą, nes mes jau turime tam tikrą pasitikėjimo rezervą ir tuo pagrindu galime su sąjungininke Turkija pasirašyti racionalų susitarimą.“

Vokiečių žurnalistei pastebėjus, kad dabar Europoje svarstomas bendro susitarimo su Turkija projektas numato, jog Lietuva turėtų priimti papildomą pabėgėlių skaičių, užsienio reikalų ministras patikino, kad taip nebus: „Ne, juk apie tai jau kalbėjome. Esame pasiekę susitarimų dėl skaičių, jų ir laikomės, vykdysime savo įsipareigojimų dalį. Šitie skaičiai – 1 105 asmenys Lietuvai – nepasikeitė.“

„Mes nedelsiame, mūsų komandos darbuojasi Graikijoje ir Italijoje, kad rastų pabėgėlių, kurie norėtų vykti į Lietuvą, bet tai ne taip lengva. Pavyzdžiui, registravimas visai nejuda į priekį.

Leiskite mums įgyvendinti, dėl ko jau buvo sutarta, po to galėsime bandyti susitarti dėl ko nors kito“, – sakė savo pokalbyje su Vokietijos radijo žurnaliste Sabine Adler Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...