captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Nauji vėjai Rusijos ir Vokietijos padangėje?

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje aptarsime didelius pokyčius, bręstančius dviejose pačiose reikšmingiausiose Lietuvos istorinėse kaimynėse – Rusijoje ir Vokietijoje. Pradėsime nuo artimiausiosios. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Pirmadienį pasaulio naujienų agentūros pranešė staigmeną, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė tuoj pat pradėsiąs atitraukti rusų karines pajėgas iš Sirijos, nes, girdi, Kremlius iš esmės pasiekė savo tikslą, nors tas atsitraukimas bus dalinis ir gali trukti penkis mėnesius.

Jau anksčiau, savaitgalį, straipsnyje, pavadintame „Rusijos gynybos išlaidų sumažinimas neišvengiamas“, amerikiečių nevyriausybinio strateginių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai rašė, kad „Rusijoje gilėjanti ekonomikos krizė privertė Kremlių imtis rimtų biudžeto karpymų.

Žengiant į 2016-uosius, federacijos biudžeto diržai buvo suveržti visoms ministerijoms, išskyrus gynybos ministeriją, kurioje išlaidas numatyta išlaikyti maždaug dabartiniame lygyje.

Tačiau šių metų sausį Rusijos finansų ministerija įsakė išlaidas sumažinti dar 10 procentų visoms ministerijoms, įskaitant gynybos. Kovo 6 d. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas prasitarė, kad jo ministerija šiemet dar sumažins išlaidas papildomais 5 procentais.

Tiesa, šis paskutinis sumažinimas dar turi būti patvirtintas. Vis dėlto tai, kad jis išvis svarstomas, liudija, jog Rusija pasiruošusi rimtai susiveržti diržus, net ir jai pačioje svarbiausioje karinėje srityje.

Rusijos vyriausybės šaltiniai laikraščiams „Vedomosti“ ir „Komersant“ pareiškė, jog šitie karpymai palies kariuomenės ambicingąją persiginklavimo programą, nors Gynybos ministerija tai neigia“, – rašė amerikiečių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai savo tinklalapyje.

Betgi dar ryškiau keičiasi padėtis Vokietijos politikoje, – aiškino kitame pranešime ta pati svetainė „Stratfor“.

„Migracijos krizė sumažino pritarimą kanclerės Angelos Merkel vadovaujamai konservatyviajai Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU) ir jos koalicijos partnerei, pažangiajai Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD).  

Daugelis vokiečių mano, kad kanclerė 2015 m. rugsėjo pradžioje padarė klaidą, kai paskelbė, jog visi prieglobsčio ieškantieji bus Vokietijoje „svetingai sutikti“.

Tačiau A. Merkel populiarumo kritimas truputį sulėtėjo, kai nuo rugsėjo vidurio jos vyriausybė ėmė savo poziciją keisti. Vokietijos parlamentas priėmė įstatymus, ribojančius migrantų priėjimą prie socialinių lengvatų, stabdančius šeimų susivienijimą ir greitinančius deportacijas.

Pati A. Merkel irgi tapo aktyvesnė. Ji įtikino Graikiją ir Turkiją priimti NATO misiją Egėjo jūroje ir pasiekė provizorinį susitarimą su Ankara tam, kad būtų sumažintas prieglobsčio siekiančiųjų srautas į Europą.

Ar šitos priemonės bus veiksmingos dar neaišku, tačiau jų paskirtis – parodyti rinkėjams, kad Berlynas iš visų jėgų stengiasi problemą išspręsti.

Be to, šalti orai ir tvorų bei kvotų pagausėjimas šalyse palei ilgą Balkanų migracijos kelią sumažino Vokietiją pasiekusių prieglobsčio ieškančiųjų kiekį nuo 2016 m. pradžios.

Ir nors A. Merkel ir kritikuoja sustiprintas pasienių kontroles ir kvotas keliuose tarp Graikijos ir Austrijos, jos kiek sušvelnino migrantų spaudimą Vokietijai ir suteikė Berlynui politinį atokvėpį“, – rašė tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai savaitgalį.

Sekmadienį, kovo 13-ąją, įvykę regioniniai rinkimai trijose Vokietijos žemėse jau sulaukė dėmesio ir Lietuvos spaudoje, ką jau kalbėti apie užsienio spaudą. Joje dauguma laikraščių, pabrėždami kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ stiprų pasirodymą, išgirdo skambų antausį kanclerei A. Merkel.

Madrido dienraštis „Pais“ reiškė nuomonę, jog „šių rinkimų rezultatai – labai prasta naujiena ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“. Turino dienraštis „Stampa“ pirmadienį taip pat patvirtino, jog „nuo vakar vakaro Europa mažesnė ir Angela Merkel silpnesnė. Rinkimų Vokietijoje rezultatai kanclerei labai kartūs. Jos vadovaujantis vaidmuo atsidūrė akivaizdžiai po klaustuko ženklu“.

Tačiau Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ į tai pasižiūrėjo kitaip: „Angelos Merkel pozicija šiuo metu nėra pavojuje. Nors iš rinkimų mūšių ji išėjo su dviem randais ant kūno, ji nebuvo supliekta. Galėjo baigtis blogiau. O blogiau nesibaigė, nes uždarius Balkanų kelius šiuo metu kasdien atvyksta nebe tūkstančiai, o tik šimtai pabėgėlių. Šiomis aplinkybėmis Angelos Merkel populiarumas Vokietijoje ir vėl paaugo.“

Su tuo sutiko ir jau minėto amerikiečių nevyriausybinio tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai. Kanclerė „atgavo politinę iniciatyvą ir nors dauguma jos naujų žingsnių migracijos politikoje dar galutinai neišbandyti, rinkėjai nebemato jos kaip nieko tuo klausimu nedarančios.

Be to, Vokietijos ekonomika vis dar auga ir nedarbo lygis žemas. Migracijos krizė dar stipriau nepaveikė žmonių kasdienybės, nepaisant galimo ekonominio poveikio ateityje.

Konservatoriai paskutinėmis savaitėmis dėmesį sutelkė į ūkio politiką, ne į pabėgėlius, kad šituo ūkinės gerovės faktu pasinaudotų.

Be to, Vokietijos pagrindinės politinės partijos neturi kandidatų, pasirengusių pavaduoti A. Merkel. Krikščionims demokratams vienintelė reali galimybė yra finansų ministras Wolfgangas Schauble, tačiau neaišku, ar šis politikos veteranas norėtų perimti kanclerio pareigas.

O socialdemokratai apklausose reiškiasi silpnai ir neturi stipraus lyderio, todėl jie vargu, ar norėtų paankstintų rinkimų. Užtat labai mažai galimybių, kad parlamento partijos ryžtųsi inicijuoti nepasitikėjimą kanclerės A. Merkel vyriausybe“.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...