captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Tegul gyvuoja Latvija – bus ir mums geriau

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – žvilgsnis į mūsų šiaurės kaimynus – ypač Latviją. Apie ją yra gerų žinių. Džiaukimės ir nepavydėkime, nes panaši perspektyva – ne tiek optimistinė, kiek realistinė – moja ir mums.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – žvilgsnis į mūsų šiaurės kaimynus – ypač Latviją. Apie ją yra gerų žinių. Džiaukimės ir nepavydėkime, nes panaši perspektyva – ne tiek optimistinė, kiek realistinė – moja ir mums. 

Straipsnyje „Latvija teikia paraišką stoti į eurozoną“ Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbė Sabine Adler pirmadienį rašė: „Baltiškoji šalis švyti solidžiais ūkio rodikliais ir tikisi galėsianti kuo anksčiau iškeisti savo vietinį latą į eurą. Nepaisant europietiškosios skolų krizės euras vis tiek laikomas stabilumo ir augimo garantu“.

Toliau žurnalistė rašė: „Latvija yra aštuonioliktoji. Po Estijos, septynioliktosios, Latvija nori tapti euro zonos nare. Drąsiai, ryžtingai – kitaip nei Lenkija, Vengrija ar Lietuva, kurios dar turi ar nori palaukti. Tokių pagyrimų, kokiais Latvijos nacionalinio banko vadovas apipylė euro zoną, seniai jau niekas negirdėjo“, – teigė Sabine Adler ir pacitavo Ilmaro Rimševičiaus žodžius: „Euro zona yra stabilus, didelis laivas, jis puikios būklės ir į jį Latvija norėtų įlipti“. 

„Aišku, – tęsė vokietė žurnalistė, – ir latviai bijosi, kad Italija po savo rinkimų įčiuoš į naują krizę, kad jie, latviai, kaip ir estai, kurie jau eurą turi, privalės atverti pinigines Graikijos, o gal ir tos pačios Italijos, naudai. Bet visa tai negali jiems nuslopinti ryžto.

Latvija nori euro, o kartu su juo ir palankių palūkanų bei priklausymo dviejų greičių Europoje prie greitesniųjų. Be to, ji iš savo pusės turi ir didįjį kaimyną, Rusiją. Kaip teigė latvis politologas Ivaras Ijabas,

„Protingoji Latvijos gyventojų dalis įžvelgia, kad euro įvedimas galėtų būti svarbiu mūsų ekonominio stabilumo ramsčiu. Turime problemiškus santykius su savo Rytų kaimynu. Euro įvedimas visada laikomas ir geopolitiniu klausimu. Su mūsų dviem milijonais žmonių turėtume priklausyti didelei struktūrai tam, kad įgytume daugiau stabilumo, daugiau saugumo“. 

Toliau žurnalistė S. Adler aiškino, kad „nuo 2005-ųjų latas pririštas prie euro. Mažoji Baltijos šalis norėjo įsivesti eurą jau 2008-aisiais, bet tada visiškai perkaitusi ekonomika apalpo ir 17 procentų nusmuko.

Tačiau laikui bėgant Latvija atsigavo, tapo konkurencinga, eksportuoja, pavyzdžiui, medieną, patenkina Maastrichto kriterijus. Jos valstybės įsiskolinimas – 42 procentai BVP, daugumos ES šalių – per 90 procentų, biudžeto deficitas – 1,5 procento, leidžiama – 3 procentai, infliacija – 2 procentų.

Todėl kelias į euro zoną turėtų būti tiesus. Briuselyje finansų ministras Andris Vilkas už savo šalį agitavo taip:

„Latvija kitokia nei buvo. Mūsų finansų politika drausminga, ji patenkina visus teisinius reikalavimus, esame ratifikavę fiskalinį paktą. Mūsų biudžetas nustatytas trejiems metams į priekį, būsimos vyriausybės to negalės ignoruoti“.

Kovo 4-ąją Rygoje premjeras, finansų ministras ir centrinio banko pirmininkas pasirašo paraišką, o kovo 5-ąją finansų ministras asmeniškai įteikia raštą Europos centriniam bankui ir Europos Komisijai Briuselyje, ir tada bus laukiama iki liepos mėnesio, kada ir Europos Parlamentas, tikėtina, tam pritars“, – pirmadienį rašė žurnalistė Sabine Adler ir pridūrė, kad rimtų priekaištų tikriausiai nebus, nes euro zonoje džiaugiamasi dėl kiekvieno, kuris bendrosios valiutos nori ir ją vertina.  

Ypač dėl to, jog kai kurios šalys, kurių  prisijungimo labai pageidaujama, kaip antai Švedija arba Lenkija, delsia – ir dėl to, kad jų gyventojai tam priešinasi.

Ir latviai neapsisprendę, bet dabar jų niekas neklausia, nes, anot vyriausybės, jų jau buvo atsiklausta, kai 2003-iaisiais jie balsavo už įstojimą į Europos Sąjungą.

Ir apskritai Ryga per daug nesisibaimina dėl savo rinkėjų – tam jai pasitarnauja iš sovietinių laikų paveldėtas tautos sugebėjimas kentėti, kai piliečiai tylėdami kęsdavo ir iškęsdavo.

Antikrizinės priemonės, kitaip nei Graikijoje, čia suveikė stipriai ir greitai. 17 procentų sumažintos valstybės išlaidos, atleista 30 procentų valstybės tarnautojų, 40 procentų sumažintos algos. Bedarbystė paaugo nuo 6 iki 19 procentų.

Tačiau beveik nebuvo protestų gatvėse, vietoj to pabalsuota kojomis, sakė politologas Ivaras Ijabas.

Anot jo, „per metus praradome šimtą tūkstančių žmonių. Jie išvyko į Airiją ir Didžiąją Britaniją, o tai yra žmonės, kurių Latvija neteko“.

Pasak vokietės korespondentės, „po diržų susiveržimo ekonomika pernai 5 procentais paaugo, avarinės paramos kreditas bus grąžinamas trimis metais anksčiau nei planuota, pridėtinės vertės bei pajamų mokesčiai vėl mažėja.

„Euras mums padėjo kaip švieselė, pagal kurią mes orientavomės, kad įvykdytumėme Maastrichto kriterijus ir 2014-aisiais būtume pasiruošę įstoti į euro zoną“. Šitie nacionalinio banko vadovo sparnuoti žodžiai daugelio latvių sąmonėje turbūt sukelia tik kreivą šypseną. Būtent tų, kurie iš baimės nenuskursti galutinai, savo šalį apleido“, – baigė savo straipsnį Sabine Adler Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ tinklalapyje.

Dienraštyje „Wall Street Journal“ žurnalistas Richardas Barley irgi rašė, kad „drąsiai einanti ten, kur kiti bijo žengti, Latvija oficialiai prašosi prisijungti prie euro. Estija prisijungė 2011-aisiais, Lietuva per daug neatsilieka – ji tikisi priimti bendrąją valiutą 2015-ais metais.

Prisiminus, kad ši valiuta sukėlė tiek daug bėdų, tai gali nustebinti. Kiekvienu atveju Latvija aiškiai atitinka pagrindinius narystės euro zonoje kriterijus. Jos biudžeto deficitas 2013-aisiais numatomas tik 1,1 procento, jos valstybinis įsiskolinimas sukasi apie 41 procentą bendrojo vidaus produkto, o infliacijos 2012-aisiais vidurkis siekė 2 procentus, todėl Latvija atrodytų kaip pavyzdinga euro zonos narė.

O po skaudaus nuosmukio Latvija greitai atsigauna. Po bendrojo vidaus produkto ūgtelėjimo 5,5 procento 2012 metais Europos Komisija prognozuoja, kad 2013-aisiais BVP paaugs beveik 4 procentais, o 2014-aisiais – per 4.“

„Latvija jau beveik dešimtmetį pasirengimo eurui kelyje, nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais, o 2005 metais ji susiejo latą su euru. Jos ūkis jau stipriai naudojasi euru, net 90 procentų bankų paskolų ir 50 procentų indėlių yra eurais.

Tai reiškia, kad investuotojai visada turėjo žinoti, kad esama devalvacijos pavojaus. Tačiau Latvija, sprogus kredito burbului, pasirinko diržų veržimąsi vietoj devalvacijos, užtat prisijungimas prie euro dabar tą diržų veržimąsi įprasmina.

Bankai gaus priėjimą prie Europos centrinio banko likvidumo priemonių, o tai juos apsaugos staigių finansavimo duobių atveju. 

Prisijungimas prie euro tikriausiai sumažins skolinimosi išlaidas, sumažins transakcijos kainas ir gali paskatinti užsienio investicijas dėl padidėjusio pasitikėjimo.

Tai taip pat sustiprina integraciją su Vakarų Europa – tai svarbus faktorius buvusiai Tarybų Sąjungos daliai. Estija, pavyzdžiui, patyrė greitą augimą prisijungusi prie euro ir jos eksportas paaugo dviem trečdaliais nuo trečiojo 2009 metų ketvirčio iki rekordinių aukštumų.

Aišku, Latvijai ne viskas eisis kaip sviestu patepta. „Eurobarometro“ apklausa gruodį nustatė, kad 56 procentai šalies gyventojų prieš eurą ir tik 35 procentai už. Priėmusi eurą, Latvija turės jai nustatytu indėliu prisidėti prie  visų  euro zonos gelbėjimo paketų.

Tačiau tikrumas ir patikimumas, kurį euras siūlo tokiai mažai ir atvirai ekonomikai kaip Latvijos, atrodo, atsvers visus minusus“, – rašė Richardas Barley dienraštyje „Wall Street Journal“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...