captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ar gerbiame savo pačių pinigus?

Pinigai yra tokia vertybė, kurią, išskyrus vieną kitą retai pasitaikantį šventąjį ar keistuolį, kone didžiausia vertybe laiko ir senas, ir jaunas. Taip yra nuo tada, kai tautos perėjo nuo prekių mainų prie daug patogesnio atsiskaitymo universalia preke – pinigais.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Pinigai yra tokia vertybė, kurią, išskyrus vieną kitą retai pasitaikantį šventąjį ar keistuolį, kone didžiausia vertybe laiko ir senas, ir jaunas. Taip yra nuo tada, kai tautos perėjo nuo prekių mainų prie daug patogesnio atsiskaitymo universalia preke – pinigais.

Atsiradus pinigams, atsirado ir niekada jau nebeišnykusi problema – kaip apsaugoti turimus pinigus. Nuo vagių, sukčių ir aferistų, pagaliau nuo nuvertėjimo. Pinigų nuvertėjimas yra lyg prakeiksmas, lyg antroji prigimtinė žmogaus nuodėmė, o ir sukčių ar vagių niekada žemėje nestigo.

Tai ar kuo nors ypatingi dabartiniai laikai, kai, kaip teigiama oficialiai, per metus užlūžusiuose dviejuose mūsų bankuose užšalo, o gal ir dingo 5 mlrd. litų, kas sudaro dešimtadalį Lietuvos valstybės skolos? 

Pagrindinis skirtumas yra tai, kad senovėje ir dar visai nesenais laikais žmonės patikėdavo saugoti savo pinigus išimtinai tik garbingiems žmonėms.

Tuo metu dabar Lietuvoje, kaip rodo Ūkio banko žlugimas, žmonės gali lengvai patikėti savo pinigus saugoti net ir tipams, kuriuos dar prieš keletą metų dauguma būtų pavadinę tiesiog pamišėliais.

Bet net ir dabar tai nieko perdaug nestebina. Praėjus vos kelioms dienoms po banko uždarymo pamišėlis, savo, švelniai tariant, neapgalvotais veiksmais parklupdęs nuosavą banką ir vėjais paleidęs indėlininkų pinigus, imamas po truputį tapyti rožinėmis spalvomis.

Žiūrėdamas vienos televizijos interviu su V. Romanovu anonsą dar kiek ir būtum ašaromis apsipylęs. Ūkio banko pagrindinis akcininkas buvęs toks geras ir doras žmogus, iš kurio iškrypėliai vidury dienos atėmė visą turtą. Todėl dabar, po nelemto jo banko uždarymo, net pinigų duonai jam tenka skolintis iš draugų. 

Bankininką gali palikti žmona, jis toks mažas, silpnas, pūkuotas, jautrus žmogus, išgelbėjęs mums Kauno „Žalgirį“. Na, gal kiek keistokas, bet užtat vizionierius, turėjęs genialią verslo intuiciją, prieš kurią iškrypėliai panaudojo baisingas jėgas ir jį sužlugdė.

Be abejo, jis nieko bendro neturėjo su tuo rusiško chamizmo pritvinkusiu arogantišku turtuoliu, kurio absurdiškos verslo schemos su savo paties valdomomis įmonėmis nuskandino Ūkio banką. Jei dabar imtum klausinėti krepšininkų,  kaip jie vertina situaciją, kai savo karjeras patikėjo pamišėliui, tai, ko gero, jie nedvejodami atsakytų, kad prie V. Romanovo buvo geriau.

Ir jau mažai kam svarbu, jog paaiškėjo, kad V. Romanovas „Žalgirio“ negelbėjo, kad Ūkio bankas tik skolino iš indėlininkų surinktus pinigus krepšinio komandai, kuri juk jokio verslo nevysto, tad ir atiduoti jų nebūtų galėjusi, net Šventajai Dvasiai įsikišus. Kitaip sakant, „Žalgirį“ išgelbėjo Ūkio banko indėlininkai, kuriems čia įmerktus pinigus grąžins visi Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Jei po to vis tiek V. Romanovas pamažu kai kam tampa auka, ką tai sako apie mus, mūsų visuomenę, pagaliau mūsų požiūrį į pinigus?

Matyt, tai, kad mes patys negerbiame nei savęs, nei savo darbo triūso, taigi negerbiame net ir savo pinigų, už kuriuos atsakomybę esame linkę numesti vienai valstybei. Valstybei, kurios atstovus iš centrinio banko savo ruožtu taip pat vargu ar galėtume priskirti labai garbingų žmonių kategorijai.

Jau vien todėl, kad, vaizdžiai kalbant, centrinis bankas Ūkio banko reikalams tvarkyti dar gerokai iki banko griūties pasamdo „Norkaus ir partnerių“ advokatų kontorą, kuri yra pasamdžiusi poną A. A. Audicką, tada centrinis bankas pasamdo A. A. Audicką tapti Ūkio banko administratoriumi, o šis savo ruožtu pasamdo Norkaus advokatų kontorą.

Ranka ranką plauna. O kartu ir Lietuvos pinigus. Kaip S. Cooperis „Snoro“ banke, kuris kas mėnesį išleidžia gerokai daugiau pinigų negu geriausiais savo metais išleisdavo pats „Snoras“, turėdamas lėktuvą ir mokėdamas algas 1300 savo darbuotojų. Etika ir moralė yra ne jo pasaulio kategorijos, kaip sakė centrinio banko vadovas.

Kita vertus, jei staiga iš kur nors iškastume garbingų žmonių, ar mes patikėtume jiems saugoti savo pinigus?

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...