captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. ES – su britais ar be jų?

Ką atskleidė paskutinioji Europos Sąjungos (ES) viršūnių konferencija? Ogi tai, kad „Europos Sąjungą ištiko šalių narių tarpusavio nepasitikėjimo krizė, kurioje kiekviena šalis žiūri tik savo trumpalaikių interesų“. Taip rašė Kelno miesto dienraštis „Stadt-Anzeiger“ ir tęsė, kad „geriausias to pavyzdys – Davidas Cameronas“.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Jo strategija – kai svarbi šalis, tokia kaip Didžioji Britanija, Briuselyje užsispiria, galų gale vis tiek į ją bus kažkaip atsižvelgiama. Problema čia – ne kiekvienas atskiras potvarkis, kurį britai savo naudai išsikovojo. Problema yra pats pagrindinis signalas: atkaklumas neša vaisių. Kai vienam leidžiama pasiimti riebų kąsnį, jo užsimano ir visi kiti“, – rašė Vokietijos laikraštis.

Kaip apibendrino amerikiečių privatus strateginių tyrimų institutas „Stratfor“, „Britanijos ministro pirmininko pasiektas susitarimas duos jam reikalingus įrankius vesti kampanijai už britų pasilikimą Europos Sąjungoje. Antra vertus, tai taip pat paskatins kitas šalis pamėgdžioti Londoną ir kelti savus reikalavimus.

Taigi, sandoris, kurio reikėjo, kad Jungtinė Karalystė būtų išlaikyta Europos Sąjungoje, tuo pačiu atvėrė duris kitoms valstybėms naudoti referendumus ar, labiau tikėtina, referendumų grėsmę kaip derybų taktiką.

Žinoma, kai kurios ES šalys narės turi mažiau svertų nei kitos tokiai grėsmei įtikinamai įgyvendnti, tačiau tai nesustabdys jų bent nuo pabandymo“.

Šią aplinkybę nurodė ir Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“: „Po itin darbingo ES aukščiausiojo lygio susitikimo visi dalyviai liko patenkinti. Kiekvienas jų įstengė prastumti didesnę savo reikalavimų dalį.

Tačiau kaina, kurią sumokėsime už Britanijos premjero D. Camerono pozicijos sustiprinimą, yra didelė. Deja, nėra jokio tikrumo, jog to sustiprinimo pakaks, kad birželio 23-iąją dauguma britų tartų Europos Sąjungai „taip“.

Daugelis kitų laikraščių taip pat abejojo, ar tądien numatyto britų referendumo rezultatai bus palankūs tolesnei Didžiosios Britanijos narystei Europos Sąjungoje.

Oslo dienraščio „Aftenposten“ nuomone, „gali būti, kad balsų skirtumas tarp už ir prieš pasilikimą ES pasisakančiųjų pasirodys mikroskopinis, tačiau po to kilęs vienoks ar kitoks apmaudas bus tuo kartesnis“.

Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ teigė, jog „britų išstojimas būtų nuostolis ne tik Europos Sąjungai, bet pakenktų ir Didžiajai Britanijai, nes tai be jokios abejonės vestų prie naujo referendumo Škotijoje dėl pasilikimo Jungtinėje Karalystėje“.

Tai, kad „škotai jau paskelbė, jog britų daugumai pasisakius prieš narystės Europos Sąjungoje pratęsimą, jie, škotai, išstos iš Jungtinės Karalystės ir patys prašysis priimami į Europos Sąjungą“, – pakartojo ir Slovėnijos dienraštis „Delo“.

Dar stipriau už Didžiosios Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje pasisakė Slovakijos sostinės Bratislavos dienraštis „Dennik N“: „Tai pamatinis klausimas – ypač toms mažoms šalims, tokioms kaip Slovakija, kurios išsidėsčiusios palei rytinę ES sieną ir tiesiogiai ribojasi su Rusijos įtakos zona.

O be Didžiosios Britanijos Europos Sąjunga būtų politiškai, kariškai ir ekonomiškai daug silpnesnis žaidėjas. Todėl labai svarbu, jog ES darytų viską, kad britai Sąjungoje pasiliktų“.

Kad ne tik Britanijoje apskritai, bet ir pačioje dabar ją valdančioje konservatorių partijoje šiuo klausimu verda ginčai, aišku ir iš to, kad, nors ministras pirmininkas palaiko savo šalies narystę ES, Londono meras Borisas Johnsonas, kurį strateginių studijų institutas „Stratfor“ vadina galimu kandidatu į premjerus po D. Camerono, sekmadienį pasisakė už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. 

Kaip rašė kairiųjų, kurių dauguma Europos Sąjungą palaiko, pozicijoms atstovaujantis Londono dienraštis „Guardian“, „sausį viena apklausa aiškiai parodė, jog tik du žmonės gali pakeisti politines nuotaikas: vidaus ministrė Theresa May ir Borisas Johnsonas. Dabar pasirodo, kad Londono meras atsilaikė prieš Camerono viliones. Tuo jis suteikė galingą postūmį Europos Sąjungos priešininkams“.

Pirmadienį pats B. Johnsonas konservatyvaus Londono dienraščio „Telegraph“ puslapiuose paragino britus referendume balsuoti už išėjimą iš Europos Sąjungos, nes tik tada Briuselis, norėdamas britus žūtbūt išlaikyti, ims jų teisėtų reikalavimų labiau paisyti ir pradės tartis dėl dar palankesnio Britanijos žmonėms paketo, nei pavyko išsiderėti D. Cameronui, kurį B. Johnsonas vis dėlto pagyrė „už jo pastangas“.  

„Telegraph“ redaktoriai pasidžiaugė, kad „kaip vienas iš trijų žinomiausių šalies politikų šalia ministro pirmininko D. Camerono ir finansų ministro G. Osborne‘o, meras B. Johnsonas savo kampaniją už Britanijos išstojimą taip elektrizavo, kaip niekas kitas to nebūtų įstengęs.

„Jo politinė gyslelė jau aštuonerius metus gerai įžiūrima Londone, kur jis dukart laimėjo rinkimus, nors labiau buvo galima tikėtis leiboristų pergalės. Tai tik į naudą išeis debatams ne tik dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, bet ir dėl pačios demokratijos. Kiekvienu atveju, ne viskas klostysis absoliučiai tik pagal D. Camerono valią“, – rašė dienraštis „Telegraph“.

Vokietijos sostinės dienraštis „Berliner Morgenpost“ kiek kitokiu tonu dėstė, kad „nuolaidos Didžiajai Britanijai iš esmės ne tik pusėtinai priimtinos, bet jos gali būti ir naudingos.

Duoti signalą prieš piktnaudžiavimą socialinėmis lengvatomis Europos Sąjungoje – juk ne klaida. Ir truputį pristabdyti Briuselio eurokratų galios augimą – tai neturėtų sukrėsti net ir draugiškiausiai Europos atžvilgiu nusiteikusio piliečio“.

Šiai minčiai pritarė ir kiti Vokietijos laikraščiai. Tačiau Austrijos dienraštis „Standard“ suabejojo, ar „net ir trumpalaikis vaikpinigių mažinimas šimtams tūkstančių darbininkų iš Rytų Europos šalių vis labiau senėjančiame žemyne su vis mažėjančiais gimstamumo skaičiais yra protingas žingsnis“.

Galop, dar du pasisakymai apie tai, kaip svarbu, kad Didžioji Britanija apsispręstų už Europos Sąjungą.

Londono dienraščio „Guardian“ žodžiais, „šis klausimas per reikšmingas, kad jį paliktume konservatorių partijai. Jis sukasi ne vien tik apie vienos partijos ar vieno premjero vietą istorijoje. Čia ant kortos pastatyta visa mūsų valstybė.

„Taip“ arba „Ne“ Europos Sąjungai bus pasirinkimas, kuris ne penkerių metų valdymo kadencijai, bet ištisoms būsimoms kartoms lems Jungtinės Karalystės ateitį“.

O Glazgo laikraštis „Herald Sunday“ dar sekmadienį skundėsi, jog D. Camerono vyriausybė viską stato „ant laisvosios rinkos ir dereguliavimo, sumaišyto su nesveika izoliacionizmo doze. Taip neturėtų būti. Juk įmanoma ir kitokia Europa“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...