captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ne didinti, bet mažinti prarają tarp turtingų ir vargšų

Italijos parlamento rinkimai nedavė aiškių rezultatų. Kodėl? Šį klausimą svarsto pasaulio laikraščiai, neprieidami prie jokios bendros išvados. Kartu jie svarsto ne tik Italijos, bet ir visos Europos Sąjungos ateitį. Jei yra kokia viena jungianti mintis, tai ta, kad taupymo politikos nepakanka.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Italijos parlamento rinkimai nedavė aiškių rezultatų. Kodėl? Šį klausimą svarsto pasaulio laikraščiai, neprieidami prie jokios bendros išvados. Kartu jie svarsto ne tik Italijos, bet ir visos Europos Sąjungos ateitį. Jei yra kokia viena jungianti mintis, tai ta, kad taupymo politikos nepakanka.

Pasak Vokietijos dienraščio „Welt“, Italijos „parlamento rinkimai netapo išlaisvinimo dūžiu ir nesukūrė tų aiškių santykių, kurių daug kas Italijoje ir už jos sienų tikėjosi.

Juk tai yra Silvio Berlusconi, kuris su savo anonsuotomis, bet niekada neįgyvendintomis reformomis Italiją – vieną Europos Sąjungos narių steigėjų – nuvarė ligi pragarmės krašto visai arti Graikijos.

Buvo tikėtasi, kas po liesų, bet būtinų ministro pirmininko Mario Monti reformų metų S. Berlusconi nebegaus dar vieno šanso. Tai tiesiog atima žadą, kad rinkėjai šito apgaviko nepasiuntė į senelių namus.

Po sausos duonos mėnesių vadovaujant Mario Monti daugelis italų, matyt, vėl pasiilgo nepagrįstų iliuzijų teatro“, – rašė Berlyno ir Hamburgo dienraštis.

Štutgarto pietvakarių Vokietijoje dienraštis „Stuttgarter Nachtichten“ klausė, ar „rinkėjai ko gero buvo tiesiog kvaili, jei gerą pusę visų savo balsų atidavė dviejų politinių klounų, Silvio Berlusconi ir Beppe Grillo, rinkiminiams blokams.

Tačiau atidžiau pasižūrėjus, galima atpažinti ir kitose Europos valstybėse išnyrantį dėsningumą. Kur krizė stipriai smogė į gyvenimo kokybę bei sėkmės perspektyvas ir smarkiai užkrovė mokesčius, ten pritarimo randa nacionalistiniai, antieuropietiški lozungai“.

Pasak Turino dienraščio „Stampa“, „rinkimų rezultatuose atsispindi visas Italijos nejaukumas. Balsavo tie, kurie neranda jokio darbo, kurių pajamų  ar pensijos neužtenka iki mėnesio galo arba kurie bėga į užsienį, nes tėvynėje nemato ateities.

Daugelis jų į naujuosius Mario Monti vyriausybės užkrautus mokesčius žiūrėjo kaip į nepakeliamą kiaulystę. Vyriausybė ir partijos nepakankamai įvertino taupymo politikos socialines pasekmes. Tai liudija dramatišką atjautos trūkumą“, – rašė šiaurės Italijos dienraštis. 

Panašiai ir Prahos dienraštis „Lidove Noviny“ teigė, jog „ir po rinkimų nesikeičia liūdna padėtis, kad jauniems žmonėms Italija negali pasiūlyti jokios perspektyvos.

Ateinančioji karta perima astronomiškas valstybės skolas. Jauni italai turės didelę savo darbo laiko dalį panaudoti tam, kad užkamšytų skylėtą valstybės kasą užuot taupę savo pačių ateičiai.

Prie to dar prisideda beveik 40 procentų bedarbystė žmonėms nuo 18-os iki 24-erių metų amžiaus. Todėl dešimtys tūkstančių jaunų italų kasmet savo šalį apleidžia ir negalima tikėtis, kad jie sugrįš namo“, – rašė Čekijos sostinės dienraštis.

Pasak Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ „šių rinkimų pralaimėtojas yra dabartinis ministras pirmininkas Mario Monti. Jo centristinis sąjūdis atsidūrė vos ketvirtojoje vietoje. Vyrą, kurį užsienyje taip gerbia, patys italai nubaudė dėl jo taupymo politikos.

Daugelis jį laikė visų pirma finansų rinkų norų vykdytoju. Tai, kad per rinkimų kovą negailestingieji populistai S. Berlusconi ir B. Grillo jį nuolatos badė pirštais, buvo tik taškas ant „i“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis. 

Anot Darmštato dienraščio „Echo“, „nepakanka tik didžiulėmis sumomis remti finansų sistemas ir reikalauti, kad prasiskolinusios valstybės reformuotųsi. Prie stipriųjų solidarizavimosi su silpnaisiais priklauso ir tai, kad pietinėse valstybėse pagaliau būtų kažkas daroma prieš didelės gyventojų dalies nuskurdimą – ypač prieš katastrofinį jaunuomenės nedarbą.  

Kaip tik čia prarandama ištisa karta. Ir tai yra viena Italijos rinkimų rezultatų priežastis“, – teigė Darmštato laikraštis, ragindamas Europos Sąjungą sukrusti ir „neužsiciklinti“ ties taupymo politika.

Pasak Paryžiuje leidžiamo amerikiečių dienraščio „International Herald Tribune“, „M. Monti buvo Vokietijos įpareigotas vietininkas, turėjęs įgyvendinti taupymo politiką.  Tačiau ši politika nesuveikė. Deja, Italija – ne vienintelis bėdų ryšulėlis. Visur pietinėje Europoje priviso nerimtų politikų.

Jeigu „garbingieji“ europiečiai neįžvelgs, kad jųjų politika prasiskolinusių valstybių atžvilgiu žlugo, tai Italijos rinkimai bus tik pirmoji kregždė, pranašaujanti dar pavojingesnę radikalizaciją ateityje“, – rašė tarptautinis amerikiečių dienraštis.

Meksiko Sičio dienraštis „Cronica de Hoy“ teigė, jog „Pietų Europa nenori tokios taupymo politikos, kuri vykdoma eilinių žmonių sąskaita ir kuri dar labiau padidina visuomenės nelygybę. Prie to dar prisideda bendras nepasitenkinimas politine klase, kuris veda prie nusisukimo nuo tradicinės demokratijos.

O rinkos eiliniams žmonėms tokio didelio įspūdžio nepadaro. Svarbiau yra tiesiog pasakyti „gana!“, net jei tai turi didelę kainą“, – rašė Meksikos sostinės dienraštis.

Nuo savęs apie taupymo politiką pridursime, kad taupyti laisvai gali tik tie, kurie turi ką ir iš ko taupyti. Vargstantys žmonės daug ko nepritaupys, todėl vien ant jų kailio vykdoma taupymo politika neveiksminga.

Žinoma, taupymo politikos reikia, bet ji bus veiksminga tik tada, kai daugiau taupys labiau pasiturintys žmonės – ne tam, kad „nubiednėtų“, o tam, kad žmonių solidarizavimasis būtų aiškesnis ir tam, kad skirtumas tarp itin pasiturinčiųjų ir itin vargstančiųjų ne dingtų, o tik sumažėtų. Taip būtų didinama būtinai reikalinga vidurinioji klasė, tik šiek tiek mažinant ir didžiausiųjų turčių, ir didžiausiųjų vargšų klases.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...