captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Laisvės vaisiai – dešimtadaliui tautos?

Prieš ketvirtį amžiaus iš sovietijos besivaduojanti tauta intuityviai žinojo, kaip apsiginti. Sausio 13-osios barikadoms buvo panaudotas naujiems gimdymo namams statyti skirtas gelžbetonis. Geležinės konstrukcijos, prieš 25-erius metus atgabentos siekiant apginti parlamentą, vadintą Lietuvos širdimi, nuo sovietų okupantų, padėjo išsaugoti atgimstančios valstybės gyvybę. Vietoje, kurioje prieš ketvirtį amžiaus turėjo iškilti gimdymo namai Vilniuje, šiandien stovi Valstybės saugumo departamento rūmai. Tačiau ar saugumas, neišskiriant nė vieno piliečio, tapo toks pat svarbus kaip gyvybė?
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Tyrimai rodo, kad ne visi žmonės, anuomet apgynusieji laisvę, šiandien naudojasi laisvės vaisiais. Pavyzdžiui, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vykdyta apklausa atskleidė, kad net 59,7 proc. dalyvavusių apklausoje respondentų žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, tačiau net 84,9 proc. respondentų dėl to niekur nesikreipė. Remiantis visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, pagalbos dėl savo pažeistų teisių kreipiasi vos 15 proc. visų gyventojų. Patekę bėdon, į policiją ir prokuratūrą kreipėsi 6,7 proc., į teismą – 5 proc., į Seimo kontrolierių įstaigą – 3,4 proc. ir žiniasklaidą – 2,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Jeigu tik dešimtadalis tautos suvokia, kaip turi veikti valstybė, ir patys naudojasi demokratijos instrumentais, kyla klausimas, kam skirtas valstybės aparatas ir armija valdininkų? Jeigu valstybės mechanizmas veikia 15-os procentų pajėgumu, kam jis dirba? Tarnauja svetimai valstybei ar vykdo politinius užsakymus?

Sakoma, kad norint iš kitų reikalauti, pirmiausia reikia atsigręžti į save ir pasidomėti, ką kiekvienas padarėme, kad šalyje būtų geriau gyventi. Demokratija pasireiškia tuo, kad kiekvienas bet kur ir bet kokiais žodžiais gali keikti valdžią. Keikti, bet nieko nereikalauti. Kodėl prieš 25-erius metus pasauliui demonstravę ryžtą ir valią, šiandien Lietuvos piliečiai taip ir išliko teisiškai neišprusę?

Remiantis tos pačios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių žino labiau išsilavinę, daugiau uždirbantys didžiųjų miestų gyventojai, jie sudaro 71,5 proc. gyventojų. Tarp nežinančiųjų – mažiau uždirbantieji, miestelių ir kaimų gyventojai, neturintieji vidurinio išsilavinimo, jų yra daugiau nei pusė visų gyventojų. Tačiau ar girdėjote bent vienos partijos pasiūlymą, kaip gerinti valstybės kraujotaką ir skatinti tautą domėtis savo teisių gynimo galimybėmis?

Vytautas Landsbergis, vadovaudamas Seimui, yra raginęs parlamentarus rašyti įstatymus žmonėms suprantama kalba. Tačiau ši Lietuvos patriarcho mintis nei tada, kai šalį valdė konservatoriai, nei dabar, kai prie valstybės vairo stovi socialinę atsakomybę deklaruojantys politikai, neišgirsta.

Dažnas žino, kokią žmoną vedė populiariausiu jaunikiu vadintas parlamentaras, kuris iš Seimo narių buvo įklimpęs į alkoholizmo liūną ar kuris numetė daugiau kilogramų. Tačiau neteko girdėti, kad bent 1 iš 141 parlamentaro imtųsi ryžtingų veiksmų, kad žmonės, patekę į nelaimę, žinotų, kaip paprasčiau apginti savo teises.

Džiugina augančioji karta. Sostinės paaugliai, sausio 13-ąją lankydami istorines vietas, tvirtino nelaimės atveju „su visa gimine eitų ginti tėvynės“. Nuo jų neatsilieka ir senjorai, kurių netenkina nė 200 eurų nesiekianti pensija. Ir jie, gindami savo teises, pradėjo varstyti teismų duris. Savo teisių gynimas yra toks pat svarbus, kaip ir budėjimas prie parlamento ir gynybinės barikados 1991 metų sausį statyba.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close