captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Kaliningradas: Kremliaus korta geopolitiniame pokeryje su Vakarais

Apie Kremliaus skleidžiamą propagandą kalbėti tapo taip įprasta, kad, atrodo, net ir labiausiai šokiruojančios žinutės ilgiau neužsilieka nuolatiniame žinių sraute gyvenančio piliečio mintyse. Vis dėlto, dalis jų reikalauja didesnio dėmesio, nes periodiškai atkartojant tam tikrą propagandinę žinutę, mūsų galvose bandoma įdiegti kaip neabejotiną tiesą. Pastaraisiais metais tokia nuolatine žinia tapo baimės dėl karo tarp Vakarų ir Rusijos kurstymas. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Po kiekvieno ryškesnio NATO veiksmo ar net pareiškimo, siekiant stiprinti Baltijos valstybių apginamumą, Kremliaus propaganda pradeda trimituoti, jog Aljansas ruošiasi pulti Rusiją ir tai darys per Baltijos valstybes.

Praėjusių metų birželio pradžioje Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vykusių kasmetinių pratybų „Kardo kirtis“ metu įsilaužus į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo internetinę svetainę atsirado nauji pratybų tikslai. Su daugybe gramatinių klaidų programišių įkeltas tekstas skelbė, kad JAV su aštuoniomis NATO sąjungininkėmis rengia Kaliningrado srities užgrobimo scenarijų. Be abejonės, Kremliaus propaganda suskubo rusus nušviesti, jog neva gynybiniu save laikantis Aljansas iš tiesų turi tikslų atplėšti šį eksklavą iš Rusijos.

Kaip atgrasymo priemonė prieš vis agresyvesnę Rusijos politiką Vašingtone buvo priimtas sprendimas Lietuvoje dislokuoti rotacijos pagrindu veikiančią kuopą sausumos karių su visa jai reikalinga karine technika. Net ir šis 150-ies amerikiečių karių buvimas Lietuvoje Kremliuje sutinkamas kaip saugumo grėsmė. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kai bus svarstoma dar labiau stiprinti Baltijos valstybių gynybinius pajėgumus, ši isterija dėl Kaliningrado srities tik stiprės. Kodėl?

Šaltojo karo laikotarpiu Kaliningrado sritis buvo itin militarizuota ir užsieniečiams uždara teritorija, atlikusi į Vakarus orientuoto karinio forposto vaidmenį. Sovietų Sąjungos subyrėjimas ir naujas geopolitinis balansas Baltijos jūros regione lėmė pasikeitusį, tačiau iki galo neapibrėžtą Kaliningrado srities statusą.

Tikėtasi, kad nuo didžiosios Rusijos teritorijos atskirta sritis, turinti ypatingą istorinį kontekstą bei iki Vladimiro Putino valdymo pradžios savarankišką, neretai labiau į Europą nei Rusiją orientuotą, politinį elitą gali tapti pilotiniu projektu ir visos Rusijos vystymuisi, konsoliduojant demokratijos ir laisvos rinkos principus. Prie to stipriai prisidėjo ir Lietuva, kur tiek politiniame, tiek ir akademiniame lauke buvo užsuktas stiprus kaliningradistikos diskursas.

Tačiau po 2000-ųjų, kai V. Putinas tapo Rusijos prezidentu, srities valdymo centralizacija gerokai sustiprėjo, nes Maskva išsigando, jog kartu su kitų regiono valstybių eurointegraciniais procesais Kaliningrado sritis gali tapti vis labiau izoliuota nuo Rusijos. Ilgainiui, ji gali kelti ir teritorinio integralumo grėsmę. Per šį laikotarpį didelis dėmesys skirtas gyventojų tapatybei formuoti ir paskutinės sociologinės apklausos rodo, jog vis daugiau kaliningradiečių laiko save Rusijos dalimi, o specifinė – regioninė – tapatybė vis labiau nyksta. Stipri Maskvos kontrolė šiandien lemia tai, jog bet kokios Kaliningrado srities raidos perspektyvos yra įmanomos tik su federalinės valdžios pritarimu. Negana to, Kremlius, atkartodamas Šaltojo karo scenarijus, Kaliningradą siekia paversti kuo stipresne korta geopolitiniame žaidime su Vakarais.

Vis intensyvesnė Kaliningrado srities militarizacija tampa ne tik retoriniu iššūkiu, bet ir praktine grėsme kalbant apie galimus karinius agresijos scenarijus prieš Baltijos valstybes. Saugumo ekspertai teigia, kad šiandien Kaliningrade dislokuota oro gynybos sistema kartu su kariniu jūrų laivynu leistų Rusijai kontroliuoti tiek oro erdvę virš Baltijos valstybių, tiek ir judėjimą Baltijos jūroje. Rusijos kariuomenės vadovai užsimena, kad reaguodami į neva vykstantį NATO ginklavimąsi, Kaliningrade dislokuotos „Iskander“ raketos, galinčios nešti ir branduolinį užtaisą iki 500 km spinduliu.

Viena vertus, Kaliningrado sritis tampa spaudimo įrankiu bet kokios nereikalingos santykių eskalacijos prisibijantiems Vakarams. Kitaip tariant, Kremlius siekia atgrasyti NATO partneres nuo gynybinių pajėgumų Baltijos valstybėse stiprinimo. Kita vertus, Kaliningrado sritis jau dabar Baltijos jūroje atlieka karinio forposto, leidžiančio jei ne neutralizuoti, tai gerokai susilpninti Aljanso pozicijas regione.

Tad jeigu po Sovietų Sąjungos griūties buvo galima dėti viltis į kitokią šio Rusijos eksklavo raidą, galinčiu tapti ir scenarijumi visai Rusijai, tai šiandien Maskva Kaliningrado sritį išnaudoja didžiajai politikai Europos atžvilgiu vykdyti. Vienintelis racionalus sprendimas – tai savo gynybinių pajėgumų ir realaus bei apčiuopiamo Aljanso matomumo regione stiprinimas. Tai rimtas uždavinys ne tik Lietuvai, bet ir kaimynėms, artėjant liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close