captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ne viskas eina blogyn

Šįkart Čikagos universiteto žurnalo prognozės praktiškais mokslo klausimais. Pvz., koks bus pasaulis po 25-erių metų visuomenės santykių arba, sakykime, medicinos pagalbos suteikimo/gydymo atžvilgiais?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Viešosios nuomonės tyrinėtojas, Čikagos universiteto vyresnysis mokslo bendradarbis, istorikas Tomas W. Smithas teigė, jog „tam tikras socialinių mokslų prognozes galima dideliu patikimumo laipsniu daryti patvirtintų demografinių tendencijų pagrindu.

Pvz., Amerika taps rasiškai, etniškai ir religiškai vis įvairesnė, ir jau 2043-aisiais, pagal JAV Gyventojų surašymo biuro spėjimus, dauguma gyventojų nebebus „baltieji“. O poslinkį, kad didesnis įvairumas rasių ir tautybių atžvilgiais vis labiau socialiai pripažįstamas, liudija ir oficiali statistika, ir žmonių savivaizdis.

Tik truputį mažiau, bet vis tiek pagrįstos yra ir kitos tendencijos – pvz., mažėja skaičius žmonių, išpažįstančių ir praktikuojančių tam tikrą konkrečią organizuotą religiją.

Tačiau šį sekuliarizacijos rodiklį atsveria kita tendencija – daugėja žmonių, save laikančių dvasingais, bet ne religingais, ar išpažįstančių, kaip jie patys teigia, asmeniškas religijas ar tokias, kurios susikomponuotos iš kelių dvasinių pradų.“

„Sunkiau patikimai prognozuoti žmonių nuostatų ir viešosios nuomonės pokyčius, tačiau tai, kad keičiasi likimo bendrininkai, yra galingas ir niekada nenutrūkstantis socialinės kaitos veiksnys. Dėl to ir padidėjo rasinio ir tautinio įvairumo, modernių lyties vaidmenų ir skirtingų seksualinių tapatybių lygiateisiškumo priėmimas.

Atrodo, kad šitos tendencijos išsilaikys. Aišku, visa tai remiasi prielaida, kad sąlygos pasaulyje išliks įprastinės, normalios, kad nebus kataklizminių sukrėtimų, susijusių su visuotinėmis pandemijomis, branduoliniais karais, kitomis globalinėmis katastrofomis. Tikėkimės, kad per ateinančius 25-erius metus tokių neįvyks“, – baigė istorikas T. W. Smithas.  

Kalbant apie itin nemalonius dalykus, tai dėl vienos žmonijos rykštės  ateities prognozės itin geros. Taip bent taip teigė Čikagos universiteto Medicinos ir genetikos fakulteto profesorius, gydytojas Olofunmilayo I. Olopade, Klinikinės vėžio genetikos centro direktorius.

Jo žodžiais, „po 25-erių metų džiaugčiausi išvydęs du didelius pokyčius savo specialybėje. Tai krūties vėžio įveikimas. Jau ligi šiol matėme tikrą pažangą – ir patys joje dalyvavome – srityje, kurią vadiname precizišku gydymu.

Ir nors padėtis kasdien gerėja, vis dėlto pakankamo tikslumo šiandien dar toli gražu nesame pasiekę. Tai, ką šiuo metu suprantame, yra tik šešėlis to, ką, tikiuosi, turėtume būti supratę ir įvaldę 2040-aisiais.“

„[Vartodamas] „precizinės sveikatos apsaugos“ terminą, – tęsė profesorius dr. O. I. Olopade, – turiu omenyje visų ne tik molekulinių, bet ir socialinių ligos mechanizmų gilų, visapusišką supratimą, iš kurio išryškėtų platus spektras kruopščiai išbandytų, patikimai patvirtintų būdų tai ligai užkirsti kelią, ją ištakose užčiuopti ir gydyti be didelių šalutinių sužalojimų.

Taip pat norėčiau, kad ateityje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kitur pasaulyje ne tik sumažėtų, bet ir visai pranyktų mirtingumo nuo krūties vėžio atotrūkis tarp rasių. Šią problemą pirmiausia lėmė tai, kad per mažai žinome, o iki šiol netgi per mažai mums rūpėjo sužinoti apie rasinius ir tautinius skirtumus piktybinių darinių biologijoje ir genomikoje.

Tai ilgas ir sunkus kelias, tačiau bent jau pripažinome problemą ir pradėjome ją spręsti.“

„Vis dėlto ir toliau matome skirtumus gydymo praktikoje. Nors rasinių ir tautinių mažumų atstovėms agresyvios krūties vėžio formos vidutiniškai diagnozuojamos ankstyvesniame amžiuje, jos dažnai susiduria su reikiamo gydymo vilkinimu, nepakankamumu ir kitais trūkumais. 

Kad šis atotrūkis sumažėtų, reikia įsipareigojimo ir šviesaus vadovavimo visuose sveikatos apsaugos sistemos lygiuose – ir paciento, ir medicinos personalo, ir už gydymą mokančiųjų, ir visos bendruomenės lygmenyje.

Pirmiausia turime tą lygiateisiško gydymo pamoką išmokti namie, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad paskui ją skleistume ir žmonėms kituose pasaulio regionuose, kuriems tų žinių ir tos praktikos verkiant reikia“, – baigė dėstyti savo viltis dėl krūties vėžio įveikimo Čikagos universiteto profesorius O. I. Olopade.

Liekame medicinos srityje, tačiau persikeliame į gastroenterologiją, kur virškinamojo trakto ligų specialistas, medicinos fakulteto profesorius Eugene`as B. Changas sakė, jog „šio tūkstantmečio vienas iššūkių ir bus „naujojo amžiaus“ susirgimų protrūkis – tokių, kokių prieš 50 ar 100 metų pasitaikydavo rečiau, bet kurie dabar ėmė dažnėti, nepaisant daugelio moderniosios medicinos pasiekimų.

Tarp jų – sudėtingi imuninės sistemos sutrikimai, pvz., vidurių infekcijos, 1-ojo tipo diabetas, celiakija, astma, reumatoidinis artritas, taip pat ir dažniau pasitaikantis storosios žarnos vėžys, 2-ojo tipo diabetas, nutukimas. 

Šitų tendencijų greitėjimo negalima paaiškinti vien genų dreifu, tikriausiai čia veikia ir aplinkos faktorių kaita bei socialinės normos, susijusios su vakarietiško gyvenimo būdo perėmimu.“

„Visa tai lydi dramatiški pokyčiai kolektyvinėje žmonių virškinamojo trakto mikrofloroje – tai trilijonų mikrobinių organizmų bendrija, veikianti kaip tarsi „įsigytas“ mūsų kūnų organas, būtinas sveikatai palaikyti.

Perturbacijos šioje mikrofloroje, kylančios dėl aplinkos, mitybos ar gyvenimo stiliaus faktorių, gali turėti katastrofiškų rezultatų ir paskatinti ūminių ir lėtinių ligų plėtrą.

Šitas naujas žinias dabar galime pasitelkti, kad geriau suprastume, kaip atkurti imunologinę bei metabolinę homeostazę. Dėl to mes ir žengiame į naują atradimų erą, vesiančią prie mikrobioma paremtų intervencijų, kurios ateityje taps preciziškos medicinos įrankiais – ir ilgainiui ves prie geresnių klinikinių rezultatų ir daugelio ligų prevencijos bei išgydymo“, –  teigė gydytojas, profesorius E. B. Changas.

Čikagos universiteto įsteigtos Čikagos inovacijų biržos vykdomojo direktoriaus Johno Flavino žodžiais, „mes per pastaruosius 50 metų įvairiose srityse padarėme labai daug. Tačiau esu įsitikinęs, jog technologija per ateinančius 25-erius metus vystysis dar sparčiau, gal net dvigubai pagreitins tą paskutiniaisiais 50 metų pasiektą inovacijos tempą.

Ir manau, kad čia mus pirmyn stums iniciatyvūs antrepreneriai. Mažos komandos gali pasiekti tą skaičiavimų greitį, kurio reikia šiems iššūkiams pasitikti. Tuo tarpu besitęsianti urbanizacija bei inovacijos ekosistemų plėtra naujais būdais sujungs daugiadisciplinines komandas taip, kad laboratorijoje kilę atradimai ir idėjos turės didesnę galimybę pasiekti rinkas.

Manau, kad 2040-aisiais būsime išgydę ligas, kurias dabar laikome neįmanomomis įveikti, ir sukūrę naujus sprendimus energijos saugojimui  ir vandens išvalymui, kurie gerokai viršija viską, ką įsivaizduojame šiandien“, – sakė J. Flavinas žurnalui „University of Chicago Magazine“.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...