captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Miliūtė. Spaudos konferencija pagal Vladimirą Putiną

Vladimiro Putino metinė spaudos konferencija surengta vienuolika kartų. Jos nerengdavo tik tais metais, kai Kremliuje buvo leidęs pasėdėti Dmitrijui Medvedevui. Šiemetę dar sunkiau už ankstesnes laikyti kuo nors kitu negu Kremliaus viešųjų ryšių renginiu, pradedant nuo to, kad jo atstovai reiškė džiaugsmą dėl akredituotų žurnalistų skaičiaus (1390), baigiant pažadais atsakyti į visų klausimus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nepaisant didžiulio akredituotų žurnalistų skaičiaus, Rusijos lyderio atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas prieš konferenciją kalbėjo, kad ji būsianti „kamerinis pokalbis“. Jei galite įsivaizduoti tokį su daugiau žmonių, negu telpa Lietuvos operos ir baleto teatre, tuomet buvo.

V. Putino atstovas taip nuoširdžiai tikino, kad jo viršininkas nebijąs „jokių nepatogių“ klausimų ir yra taip įsigilinęs į bet kokią temą, jog „sukompromituoti“ jo nepavyks jokiam žurnalistui – akimirką netgi buvau patikėjusi, kad klaus visi, kas tik geis. Bet nieko neišėjo, paklaususių buvo tik 47. Аtmetus paprastai klausimų neužduodančius operatorius ir fotografus, kameriniame pokalbyje pasišnekėjo 5–6 procentai dalyvavusiųjų.

Neišeitų sakyti, kad nebuvo klausimų, kurie būtų tikę ir tikroje spaudos konferencijoje. Bet neišeitų ir pasakyti, kad jie negalėjo būti suderinti iš anksto. Prieš konferenciją D. Peskovas pabrėžė, kad joje dalyvaus žurnalistas iš Turkijos. Tikrai dalyvavo, o klausdamas apie Rusijos ir Turkijos santykius pasidomėjo, ar čia neįsipainiojusi trečioji šalis. Vladimiras Putinas maloniai paaiškino, kad numušto naikintuvo istorijoje matomas Turkijos noras palaižyti vieną Jungtinių Valstijų vietą.

Ir kitais atvejais pasirodymas metinėje konferencijoje idealiai atitiko JAV valstybės sekretoriaus H. Kissingerio paleistą lakiąją formulę – „ar kas nors turi klausimų mano atsakymams?“ Klausiamas dėl gyvų Rusijos dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainoje įrodymų – nelaisvėn paimtų kariškių – Rusijos prezidentas nudavė, kad „niekada ir nesakė, jog kariškių ten nėra“, kalbėdamas apie santykius su Gruzija, paaiškino, kad ji pati kalta dėl to, kad neteko dalies teritorijos, o be to, jos buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis yra spjūvis į veidą kiekvienam Ukrainos žmogui, nes jį, o ne dorą ukrainietį, Amerikos paliepimu paskyrė Odesos gubernatoriumi.

Kur kas įdomesnė ši spaudos konferencija tampa, bandant geriau suvokti šiandieninę Rusiją. Čia buvo atstovų iš žiniasklaidos priemonių, kurių pavadinimuose yra „Sovietų“, „Raudonasis” arba „Leninietis“ (pastarasis dargi „Jaunasis“, o jo skaitytojams, kaip ir dera buvusiems jaunaisiais leniniečiais, 2015-aisiais labiausiai rūpi pensijų klausimai), tuo metu baigiamajam akcentui buvo paliktas jūrininko iš Sevastopolio klausimas. Antra vertus, konferencijoje bandoma kalbėti apie šiuolaikinio pasaulio aktualijas ir rodyti Rusiją kaip aktyvią (ir teisingą, žinoma) to pasaulio veikėją.

Konferencija rengiama tam, kad taptų priemone parodyti prezidento prieinamumą visokio plauko žurnalistams (būtent taip ir sakė D. Peskovas), ir dauguma žmonių Rusijoje tuo tiki, nes mažytei necenzūruojamai Rusijos žiniasklaidos daliai teleidžiama pasėdėti salėje su tvarkingos TV eteryje nederančiu plakatu, o nuskambėjus į aktualų panašiam klausimui, jis meistriškai sumenkinamas arba paskandinamas žodžių sraute ir skaičių ekvilibristikoje. Kad ir apie gerėjančius uostų krovos duomenis, jei pasigirdo klausimas apie ekonomiką skandinančias naftos kainas.

Dauguma Rusijos žmonių tiki ir V. Putino ir rūpestingumu, kai jis „nepavargsta vadinti (paties V. P. žodžiai)  ukrainiečius broliška tauta“ arba pareiškia, kad futbolo čempionatą Rusijoje suorganizavusiam Seppui Blatteriui reikėjo duoti Nobelio premiją. Tegu jį ir visą FIFA dėl įtariamų korupcinių ryšių krečia nors viso pasaulio teisėsauga, prezidentas pasirūpins ir futbolu, ir apdegintu naujagimiu, ir ilgėjančia gyvenimo trukme. Pasak V. Putino, jau šiemet ji perkops 71 metus.

Po metinio V. Putino renginio Maskvos radijo stotys tęsė gerai parengtą viešųjų ryšių planą. Rusijos žmonėms jos toliau kas pusvalandį transliavo, kaip viską reikia suprasti, paaiškinus Prezidentui. Paklausius vieną dieną, atrodo keista. Tie, kas klausėsi vienuolika metų, nesupranta, kodėl.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...