captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Bogdanas. Galbūt Nacionalinio fronto sėkmė pagaliau pažadins Prancūzijos politinį elitą?

Prancūzija yra viena pagrindinių ES ekonomikų, todėl politiniai įvykiai šioje šalyje vienaip ar kitaip turi reikšmės Lietuvai ir dėl bendros ES būklės, ir dėl įvairių mus liečiančių sprendimų, ir per dvišalius santykius.
R. Bogdanas, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
R. Bogdanas, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Praėjusį sekmadienį Prancūzijoje įvyko regioninių rinkimų antrasis turas. Šalies kontinentinė teritorija yra padalinta į 13 didelių regionų nuo 2010 m., o iki to buvo 22 regionai. Per paskutinius rinkimus prieš reformą socialistai buvo laimėję 21 iš 22. Šįkart jiems teko mažiau nei pusė – 5 iš 13. Kitus septynis laimėjo konservatoriai.

Šis pralaimėjimas buvo mažesnis nei kairieji tikėjosi, atsižvelgdami į menką blyškaus prezidento socialisto Francois Hollande`o populiarumą. Todėl dalis apžvalgininkų tokį dešiniųjų laimėjimą laiko jų lyderio Nicolas Sarkozy nesėkme. Šie rinkimai itin svarbūs, nes yra paskutinis rinkėjų nuotaikų patikrinimas prieš 2017 vyksiančius prezidento rinkimus.

Didžioji regioninių rinkimų sensacija buvo kraštutinės dešinės Nacionalinio fronto pergalė pirmajame rinkimų ture. Prieš penkerius metus šiuose rinkimuose Nacionalinis frontas tegavo 11 proc., arba 2,2 mln. balsų. Pirmame ture šiemet už juos balsavo jau 6 mln., arba 28 proc. atėjusių balsuoti.

Dabartinė Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen perėmė partijos vairą iš jos įkūrėjo savo tėvo Jean-Marie Le Peno 2011 m. Ji atsisakė atvirai profašistinės tėvo retorikos, ėmėsi kurti nuosaikesnį įvaizdį. Uždraudė skustagalviams dalyvauti partijos renginiuose, paslėpė nuo viešumos aktyvistus su tatuiruotomis svastikomis, net išmetė iš partijos liežuvio nelaikantį tėvą. Nustojo kalbėti apie išstojimą iš ES ir euro atsisakymą.

Nacionalinis frontas yra tipiška populistinė partija, ir jos priskyrimas kraštutinei dešinei yra sąlygiškas. Iš tikrųjų jie yra pasidarę gerai vartojamą mišrainę iš kairiųjų ir dešiniųjų idėjų, kurios gali patraukti maksimalų rinkėjų skaičių. Tuo užsiima visos populistinės partijos, tarp jų ir lietuviškos.

Patys save frontininkai apibrėžia kaip nei kairiuosius, nei dešiniuosius – tiesiog kaip prancūziškus. Nors tai nieko nesako, yra nemažai žmonių, kuriems toks prisistatymas skamba gerai ir pakankamai aiškiai, kad už juos balsuotų.

Per sensacingą pirmą turą balsuoti atėjo mažiau nei pusė iš 45 mln. prancūzų, turinčių balso teisę. Verta prisiminti, kad Jean-Marie Le Penas yra išėjęs į antrą turą per prezidento rinkimus 2002 m., surinkdamas 5 mln. balsų, bet tada prancūzai atsitokėjo, mobilizavosi, ir už dešinįjį Jacques Chirac`ą antrame ture balsavo net 82 proc.

Šįkart ir vėl mobilizavosi dešiniojo bloko rinkėjai. Be to, buvo pasinaudota prancūziškos rinkimų sistemos ypatumais. Mat laimėjusi rinkimus partija kaip prizą gauna 25 proc. vietų, o likusios pagal rezultatus išdalinamos visoms partijoms, įveikusioms 5 proc. barjerą. Todėl socialistai atsiėmė savo kandidatūras Nord-Pas-de-Calais-Picardy regione, kur dalyvavo pati Marine, bei Provence-Alpes- Cote d`Azur regione, kur kandidatė buvo jos dukterėčia Marion. Abi turėjo virš 40 proc. po pirmo turo, tačiau abi finale pralaimėjo dešiniesiems kandidatams.

Paėmus rinkėjų skaičius, o ne procentus, matosi visuomenės nuotaikos. Už dešiniuosius antrame ture balsavo 10,1 mln. rinkėjų (3,2 mln. daugiau nei pirmame ture). Kairiuosius finale parėmė 7,9 mln. (tačiau po pirmo turo prisidėjo vos 100 000). Nacionalinis frontas pritraukė rekordinius 6,8 mln. rinkėjų antrame ture, o pirmajame gavo 6 mln. balsų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio fronto sėkmei nemažai pasitarnavo 9 mln. eurų paskola, gauta iš vieno Rusijos banko, kuri padengė beveik pusę išlaidų šiems rinkimams. Nors Prancūzijos įstatymai draudžia užsienio šalims finansuoti politines šalies partijas, M. Le Pen nepasivaržė kreiptis į rusus po to, kai devyni Prancūzijos bankai atsisakė suteikti paskolą jos partijai.

Demokratija ginasi vangiai: tik lapkričio mėnesį Paryžiuje pagaliau pradėtas parlamentinis tyrimas dėl šių rusiškų pinigų. Galbūt Nacionalinio fronto sėkmė pagaliau pažadins Prancūzijos politinį elitą, užsiflirtavusį su Kremliumi ir nesprendžiantį piliečiams rūpinčių klausimų?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...