captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Alperytė. Atsiprašome, šiuo metu visos operatorės užimtos

Pagūglinau žodį laukimas. Išmetė: „Skambučių laukimas. Tai paslauga, kuri leidžia pokalbio metu atsiliepti į antro pašnekovo skambutį, neprarandant ryšio su pirmuoju. Jei kalbant telefonu tau paskambins dar vienas pašnekovas, būsi perspėtas specialiu signalu. Gavęs tokį signalą gali persijungti į kitą pokalbį nepadėjęs ragelio, tiesiog nuspaudęs skambinimo mygtuką“ (iš „Pildyk“ instrukcijos).
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Deja, pastaruoju metu į kiekvieną telefono vibraciją išgąstingai reaguoju kaip į nepadarytą darbą.

Bet ši diena ypatinga – šiandien laukiu Mirgos Gražinytės-Tylos koncerto. O ir pavardė tokia – Tyla. Labai daug iš jos tikiuosi. Laukiu susitikimo su Beethovenu ir Sibeliumi. Giriama kaip dinamiška, gili ir labai talentinga jauna dirigentė, M. Gražinytė-Tyla buvo atrasta Vokietijos Atlikėjų forumo. Prieš studijas Ciuriche ji mokėsi Leipcige, Bolonijoje ir Grace. Apie tai galvodama įsivaizduoju, kiek laiko ši jauna mergina praleido oro uostų laukiamųjų salių tvankumose ir skersvėjuose, mintyse diriguodama savo svajonių simfonijas.

Antrinu muzikologei Jūratė Katinaitei, ilgiuosi ir laukiu „muzikos ir veiksmo dermės muzikiniame teatre! Kaip išvargino įsiviešpatavęs režisierių egocentrizmas... Kartais atrodo, kad jie su džiaugsmu užvožtų dangtį ant orkestro duobės, kad iš ten niekas nesklistų ir netrukdytų JŲ spektakliui.“

Dar laukiu laiškų. Tikrų, ne elektroninių. Kai mokiausi užsieniuose, laiškai buvo kaip prizas už tvirtą charakterį. Arba kompensacija už ilgesį.

Laukimas yra šiuolaikinio gyvenimo faktas. Tenka palaukti, kol atsiras laisvas staliukas restorane. Tenka palaukti eilės prie kasos parduotuvėje.  Pakentėti, kol prasimušime kamščiuose. Daugeliu atvejų gyvenime paradoksaliai tenka „paskubėti ir palaukti“. Pavyzdžiui, skubame į oro uostą 2 valandos iki skrydžio, o paskui laukiame, kol po 2 valandų išskrisime. Arba atvykstate per anksti į gydytojo priėmimą ir laukti tenka daug ilgiau, nei jūsų planuota... Dar tenka iki paskutinės minutės laukti spektaklio „Menų spaustuvėje“. Man tai nepatinka. Bet ką padarysi...

Prisiminkime Becketto „Belaukiant Godo“:

Estragonas. Ką dabar darysim?

Vladimiras. Nežinau.

Estragonas. Eikim iš čia.

Vladimiras. Nevalia.

Estragonas. Kodėl?

Vladimiras. Juk laukiame Godo.

Estragonas. Iš tikrųjų. (Beckettas 1988, 168)

Tyrimai rodo, kad laukimui būdingi tam tikri principai:

1 principas: neužimtas laikas labiau prailgsta nei užimtas. 2 principas: laukimas besirengiant kažkam užtrunka ilgiau nei pats procesas. 3 principas: nerimas prailgina laukimą. 4 principas: nepaaiškinamas laukimas yra ilgesnis nei paaiškinamas. 5 principas: nesąžiningas laukimas yra ilgesnis nei pagrįstas. 6 principas: kuo vertingesnis laukiamas dalykas, tuo ilgiau žmogus gali laukti. 7 principas: vienam žmogui sunkiau laukti nei grupėje. („Laukimo psichologija“)

Kartą Antakalnio ligoninės priimamajame pralaukiau 6 valandas.

Dar atsimenu, kaip Niujorke norėjau patekti į spektaklį, tad su drauge laukėme bilietų nuo penktos ryto iki kasoms atsidarant. Vertėjo: pamatėme „Kabaretą“ su Natasha Richardson ir Alanu Cummingu.

Dar iš laukimų istorijos: priešingai nei kiti vaikai, laukdavau, kada pasibaigs atostogos ir grįšiu į mokyklą. Buvo nuobodu atostogauti.

Štai ir dabar – artėja Kalėdos.

Prie kažkurio paminklo Kornetas su rože laukia Sapnų mergaitės.

Minios mūsų tautiečių laukia prie kasų su kalėdinėmis dovanomis artimiesiems.

Pasaulio oro uostuose Kalėdoms lietuviai laukia artimųjų.

Bet man liūdniausia laukimo istorija susijusi su pingvinais. Pavaizduota 1968 m. animaciniame rusų filmuke, ji nutinka tolimoje Antarktidoje, kur vasarą pingvinai traukia perėti. Autorius pasakoja, kad pingvinai privalo saugoti kiaušinį labai kantriai ir atsargiai. Vienas pingvinas trumpam paprašo pasirūpinti savo būsimo pingviniuko kiaušiniu draugo. Draugas netyčia pragano kiaušinį, ir šis įkrenta į jūrą. Vietoj prarasto kiaušinio netikėlis draugui įteikia kiaušinio pavidalo akmenį. Ateina laikas, ir visi pingvinai išperi jauniklius, o mūsų herojus vis laukia su savo akmeniu. Visi pingvinai susiruošia namo, ir mūsų pingvinas turėtų keliauti su jais. Bet jis su savimi pasiima ir akmenį, ir toliau manydamas, kad šis akmuo – tai jo pingviniukas, tik dar negimęs, bet jau mylimas – amžinai. Bet sunkus akmuo pingviną traukia į dugną, ir šis žūsta.

Besąlygiška meilė – štai ko kiekvienas iš mūsų laukia. Ypač prieš Kalėdas.

Komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...