captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie asteroidų ir kometų grėsmę

Žiniasklaidos priemonėse, interneto svetainėse vis aptarinėjamos sprogusio virš milijoninio Rusijos miesto Čeliabinsko asteroido  pasekmės. Tai įvyko vasario 15-sios rytmetį. Dūžtantys langai sužeidė per tūkstantį  žmonių. Sprogimas prilygo keletui dešimčių pirmųjų atominių bombų jėgai.   
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Žiniasklaidos priemonėse, interneto svetainėse vis aptarinėjamos sprogusio virš milijoninio Rusijos miesto Čeliabinsko asteroido  pasekmės. Tai įvyko vasario 15-sios rytmetį.  Dūžtantys langai sužeidė per tūkstantį  žmonių. Sprogimas prilygo keletui dešimčių pirmųjų atominių bombų jėgai. Pasak amerikiečių specialistų, NASA mokslininkų vertinimu, įskriedamas į Žemės atmosferą dangaus kūnas buvo apie 17 metrų skersmens, jo masė galėjo siekti 10 tūkstančių tonų. Asteroido greitis buvo nuo 30 iki 50 km/s, jis sprogo maždaug 60 km aukštyje. Būtent  milžiniškas greitis ir yra sprogimo priežastis, – asteroidas perkaista dėl trinties tankiuose atmosferos sluoksniuose.

Žinia apie šią kosminę ataką žaibiškai paplito pasaulyje, sukeldama didžiulį žmonių susidomėjimą kosminėmis katastrofomis. Mokslininkų forumuose jau aptarinėjami galimi gynybos būdai nuo kometų ir asteroidų, gal net  pasitelkiant jungtines stipriausių valstybių pajėgas. Lankytojų srauto sulaukė ir mokslo muziejai; daug kam parūpo pamatyti, kaipgi atrodo šie dangaus sviediniai – meteoritai. Randama jų akmeninių, geležinių ir mišrių. Turi meteoritų  ir Lietuvos muziejai: juos galima pamatyti Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto, Geologijos instituto, Lietuvos etnokosmologijos muziejuose. Kaip jie atsirado ekspozicijose?

Meteoritų kritimai Lietuvos teritorijoje buvo stebėti 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone Andrioniškio apylinkėse, Padvarninkų kaime ir 1933 m. vasario 2 d. Ukmergės rajone Žemaitkiemio apylinkėse. Ypač įspūdingas buvo pastarasis įvykis; tai pirmas mūsų krašte „akivaizdus“  bolido sprogimas. Jo liudininkai pasakojo, kad nakties dangų perskrodė Mėnulio pilnaties dydžio šviesulys su ilga uodega. Artėdamas prie Žemės šviesulys mažėjo ir subiro į kibirkštis, apylinkėse pažiro dangaus akmenys. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai  Bernardas Kodatis  ir  Kazys Sleževičius surengė dvi ekspedicijas, kurių metu  pavyko surinkti Andrioniškio meteorito 3858 gramų masės 11 gabalų, o Žemaitkiemio meteorito – daugiau kaip 42 kg masės 20 gabalų. Prof. Mykolas Kaveckis, atlikęs šių akmeninių meteoritų cheminę bei minerologinę analizę, konstatavo juos esant itin retais. Andrioniškio meteoritas priklauso akmeninių feldšpatų klasės šergotitų (eukritų) grupei, o Žemaitkiemio – chondritų grupei. Taip pat yra žinoma ir apie Juodžių dvare (Ramygalos apylinkėse) kritusį 1877 m. meteoritą. Šis akmuo laikomas Hermio asteroido nuoskala.

Kosminės katastrofos – Visatos kasdienybė. Gravitacinės traukos veikiami kosminiai kūnai net ir milžiniškose Visatos erdvėse suranda vienas kitą. Į Žemės atmosferą kasdien įskrieja keletas šimtų įvairaus dydžio meteoroidų; per metus tai sudaro per 100 tūkstančių tonų. Diduma jų sudega atmosferoje, palikdami ugninį pėdsaką.  Kaimo senoliai pasakytų – „žvaigždė nukrito, dūšelė dangun pakilo“. Tik retas kuris stambesnis meteoroidas pasiekia Žemės paviršių. Didžiausias buvo rastas Afrikoje, Namibijoje, – tai net 60 tonų sveriantis Hobos meteoritas. Yra buvę, kad ateivis iš dangaus pramušė namo stogą ir net pataikė į automobilį, tiesa, stovintį. O štai ir lietuviška legenda: Salantų kapinėse neva palaidotas žmogus, žuvęs nuo meteorito.

Tolimoje geologinėje praeityje į Lietuvos teritoriją buvo įsirėžę ir stambūs kosminiai kūnai, dargi  ne vieną kartą. Dideles žaizdas užgydė užslinkę ledynai, užpildami moreniniu žvyru, tačiau jos yra išlikusios Žemės kristaliniame pagrinde, kelių šimtų metrų gylyje. Tai vadinamosios astroblemos – meteoritiniai krateriai. Lietuvoje jų esama įspūdingo dydžio:  5 km skersmens Mizarų (Lazdijų rajone), atsiradęs prieš 500 milijonus metų,  ir 8 km skersmens Veprių (Ukmergės rajone), išmuštas prieš maždaug 160 milijonų metų. Šios Žemės žaizdos aptinkamos fizikiniais metodais, tiksliai matuojant laisvojo kritimo pagreitį. Tose vietose Žemės trauka kiek mažesnė. Tada darbo imasi geologai; jų giluminiai gręžiniai parodo smūgio į uolienas pėdsakus – sutrupintą kristalinę struktūrą, išsilydžiusius stiklo lašelius.  Kurtuvėnų regioniniame parke,  pelkėje yra virtinė akivarų, labai tiesiai viena linija  išsidėsčiusių; gal tai irgi kosminio ateivio pėdsakas?

Manoma, kad Žemės susidūrimas su stambiu asteroidu ar lediniu kometos branduoliu gali sukelti didelę klimato kaitą, nes užteršta atmosfera atspindėtų gyvybiškai būtinus Saulės spindulius. Viena iš hipotezių teigia, kad nedidelė kometa krito 1908 m. Tunguskos upės baseine Sibire. Dešimčių kilometrų spinduliu buvo išguldyti  taigos medžiai, per visą žemyną nusirito seisminė ir smūginė oro bangos, daugelį naktų po kritimo švytėjo viršutiniai atmosferos sluoksniai. Dinozaurų, išmirusių prieš 65 milijonus metų,  lemtis – prie Amerikos krantų nukritęs apie 15 km skersmens asteroidas. Panaši kosminė katastrofa kitados ištiko Marsą. Apie tai byloja gilus randas jo šone, einantis per bemaž visą diską; smūgis galėjo nuplėšti planetos atmosferą ir išgarinti vandens telkinius, teikusius galimybę susiformuoti gyvybei. Tačiau kometa gali būti ne tik naikinanti ir griaunanti jėga. Kosmoso klajūnės skraistės sudėtyje yra organinių molekulių. Gal kometos išnešioja šias molekules – gyvybės prielaidas – po visą Saulės planetų sistemą?

2006 m. buvo atliktas labai įdomus eksperimentas, tyrinėjant kometos ledinio branduolio sudėtį. NASA erdvėlaivis liepos 4 d. priskriejo prie Tempel – 1 kometoido ir numetė į jį 370 kg masės varinį sviedinį. Šis smogė į kosminį  kūną 10 km per sekundę greičiu – susidūrimo galia prilygo 4,5 tonų trotilo sprogimui. Į erdvę buvo išmestas milžiniškas  ledų, dulkių ir dujų debesys. Šis eksperimentas įdomus ne tik mokslinio tyrimo, bet  ir kitu požiūriu: įrodyta, kad pavojingus Žemei objektus įmanoma „bombarduoti“, siekiant pakeisti jų orbitą ar net sunaikinti.

Taigi, astronomija – praktiškas mokslas, prognozuojantis nors ir labai mažos tikimybės, bet galimas kosmines katastrofas. Stengiamasi pastebėti visus artimame kosmose judančius dangaus kūnus – asteroidus ir kometoidus.   Vienas geriausių  jų „medžiotojų“ yra mūsų astronomas dr. Kazimieras Černis. Vien praeitais metais jis su kolegomis užfiksavo 45 naujus asteroidus. Tačiau Žemei jie grėsmės nesukels.  Didesniems suteikti garbingi vardai – Maironis (jo skersmuo apie 4-5 km) ir Vytautas (3 km skersmens). Šiemet  giliau  pasidomėti astronomijos, šio seniausio ir kartu moderniausio mokslo  pasiekimais,  bus gera proga: dangaus skliautą antroje metų pusėje puoš dvi plika akimi matomos įspūdingos kometos.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...