captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kurkovas. Erdoganas, Putinas ir pasaulio vištiena

Per pastaruosius dvejus metus atidesni ukrainiečiai, net ir nesigaudantys medicinoje bei niekad gyvenime nesirgę, puikiai perprato Rusijos nervų sistemą. Perprato ir dabar gali nesunkiai prognozuoti, kada ir kaip Rusijos Federacija reaguos į įvairius išorės dirgiklius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kokia pirmoji reakcija į valstybę, kuri kažin kaip užgavo Kremliaus ambicijas ir kažką nuskriaudė Rusijos valdžioje? Užpulti paukštį! Taigi – tradicinis, kad ir paįvairintas, draudimas įvežti vištieną. Pamenate „Bušo blauzdelių“ nepavydėtiną likimą? Joms tai leisdavo įskristi į Rusijos dangiškąją erdvę, tai uždrausdavo.

Žinoma, nuo to nukentėjo Ukrainos vištos, o drauge – ir žąsys, ir antys. Dėl žvėriškumo protrūkių tarptautinės gyvūnų teisių apsaugos organizacijos galėjo ir privalėjo surengti piketus prie Rusijos ambasadų! Turiu galvoje gyvų Ukrainos ančiukų ir žąsų deginimo atvejus per priešiškos maisto produkcijos visuotinio naikinimo vajų, pasitelkus sunkiąją statybų techniką. Dabar, keršijant už numuštą bombonešį, vėl – ta pati reakcija: pirmiausia – smūgis turkų vištienai!

Tačiau žinome, jog tai – tik pirmasis automatinis sprendimas, po kurio visados būna kitas smūgis – knygoms ir humanitariniam bendradarbiavimui. Šia proga galime priminti amžinatilsį Ukrainos biblioteką Maskvoje, taip pat „ekstremistinių“ knygų šalinimą Maskvoje ir Kryme. Naujausios žinios – iš Krymo autonominės respublikos Bachčisarajaus rajono, kur, socialinių tinklų duomenimis, buvo iškilmingai sudegintos knygos turkų kalba, paimtos iš Krymo totorių bibliotekos licėjaus. Minėto licėjaus, galima sakyti, jau irgi nebėra, kaip neliko ir Rusijos-Turkijos centro prie Rusijos užsienio šalių literatūros bibliotekos.

Automatiškai kuriami sunkumai ir nepatogumai Turkijos piliečiams, esantiems Rusijos Federacijoje. Šias priemones savo kailiu jau ne sykį yra patyrę Ukrainos piliečiai, esantys ar buvę kaimyninės šalies teritorijoje. Deportacijos, bendradarbiavimo nutraukimas ir pan.

Vis dėlto norėtųsi išsamiau aptarti knygų turkų kalba deginimą. Esu visiškai įsitikinęs, kad tas knygas iš lentynų traukė ne tik turkų kalbos nemokantys, bet ir apskritai nieko nenutuokiantys apie politinę ir kultūrinę padėtį Turkijoje žmonės. Tie patys žmonės Bachčisarajaus rajone varė lauk iš licėjaus turkų kalbos dėstytojus. Juk jeigu jie arba tie, kurie jiems nurodo, ką daryti, gaudytųsi Turkijos reikaluose, būtų pastebėję, jog turkų centras licėjuje buvo įsteigtas už visame pasaulyje žinomo filosofo ir politikos veikėjo Feithullah Guleno pinigus, o šis, savo ruožtu, yra Redžepo Erdogano politinis oponentas. Erdoganas pastaruoju metu sustiprino kovą su opozicija ir opozicine žiniasklaida, kuri taip pat yra tiesiogiai susijusi su F. Gulenu. Pastaruoju metu buvo areštuoti keli opoziciniai žurnalistai ir leidinių redaktoriai. Šalyje vyksta procesai, kuriuos Rusija jau išgyveno – naikinama ir bauginama opozicija, tauta vis labiau ir labiau palaiko Erdoganą, kuris gina Turkijos ir turkų diasporos gretimose šalyse interesus.

Turkija, kurią užplūdo 3 milijonai pabėgėlių iš Sirijos, gyvena ne pačiais geriausiais jos ekonomikai laikais po kelerių spartaus augimo metų. Tauta supranta krizės priežastis ir, vadinasi, dėl dabartinio gyvenimo lygio nuosmukio niekuo nekaltina šalies vadovybės ir nekelia jai jokių reikalavimų. Rusijos ekonominis embargas turkiškoms prekėms nepakirs R. Erdogano autoriteto. Veikiau net jį sustiprins. Tačiau Turkijos opozicija, kitaip nei Rusijos, yra gyva ir aktyvi, nežiūrint represijų. Ir jei Rusijoje būtų politologų, išmanančių Turkijos reikalus, kurie turėtų balso teisę Kremliuje, jie galėtų sakyti: „Gal atkreipkime dėmesį į opoziciją ir pamėginkime jai padėti – juk Erdoganas dabar yra mūsų amžinasis priešas!“ Tačiau tokių žmonių, matyt, nėra. Todėl prieš Erdoganą nukreiptų represijų aukomis tampa visi pasiekiami turkai: studentai, profesoriai, verslininkai. Ir, žinoma, turkų opozicijos veikėjai bei lyderiai.

Ši padėtis ypač įdomi Rusijos aktyvios veiklos Juodkalnijoje fone, kur vietos opozicija dabartinei valdžiai su išorės pagalba klibina valstybės pamatus, artėjant galutiniam sprendimui dėl šalies narystės NATO. Kitaip tariant, Kremlius įsivaizduoja, kad Balkanai jam vis dar įveikiami, juose įmanoma pakovoti prieš „pasaulinį imperializmą“. Tačiau – ką gali žinoti: gal netrukus ir Juodkalnijos vištiena Rusijoje gaus vilko bilietą. Žinoma, jei tokia vištiena apskritai egzistuoja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...