captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rūta Vainienė. 2016 metai, valdžios silpnumo akimirka

Metai eina į pabaigą ir rimtai susimąstome, kokie bus ateinantys, 2016-ieji metai.  Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir, žinoma, visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje esame nuo to priklausomi.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“, tai jie neslepia, kad 2016-ieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę. Jie prognozuoja stabilumą išsivysčiusioms ekonomikoms ir lėtėjimą besivystančioms šalims. Pastovumas, kaip žinia, yra naujasis augimas. Visi prognozuotojai peržiūri anksčiau darytas prognozes ir jas mažina, tikėdamiesi, kad šio veiksmo neteks pakartoti visai netrukus.

Štai, anksčiau visai pasaulio ekonomikai 2016 metais buvo prognozuotas 4,3 proc. augimas, bet jis sumažintas iki 3,7 proc. TVF planuoja 3,6 proc. JAV anksčiau prognozuotas 2,8 proc. augimas sumažintas iki 2,4 proc. Kinijai prognozuojamas 6,4 proc. (TVF – 6,3 proc.) augimas, ir tai yra mažiau nei 7 proc., planuoti šiems metams. Euro zona taip pat neturi kuo pasigirti – numatomas nuosaikus 1,8 proc. augimas.

Ir kas gi pasakė, kad Lietuva – pesimistų šalis? Žvelgiant į Finansų ministerijos prognozes ir teikiamą kitų metų biudžetą, supranti, kad gyveni kone tobulų optimistų apsupty. 2016 metais Lietuvai planuojamas 3,2 proc., 2017 m. – 3,5 proc., o 2018 m. – 3,9 proc. BVP augimas. Puikūs metai žadami ir darbuotojams. Planuojama, kad darbdaviai vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 2016 m. pakels 5,3 proc., 2017 m. – 5,7 proc., o 2018 m. – net 6,2 proc. Nedarbas sieks 8,8 procento. Tokį optimizmą vyriausybė perkelia į kitų metų biudžetus, planuodama pajamų augimą ir jį žymiai lenkiantį biudžeto išlaidų augimą. Jei nacionalinio biudžeto pajamas kitais metais ketinama padidinti 1,3 procento, tai išlaidas – net 3,8 procentais.

Finansų ministerijos optimizmą mėgina vėsinti valstybės kontrolė, Lietuvos bankas. Pagrūmojimai atkeliauja net iš Briuselio – Europos Komisija perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas gali nebeatitikti prisiimtų įsipareigojimų. Kur gi nesirūpinsi, juk biudžeto deficitas, lyginant su praėjusiais metais, didėja kone dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai – rekordinis deficitas per pastaruosius penkerius metus. Vos įstojusi į euro zona, Lietuva grasina pradėti laužyti duotus pažadus dėl struktūrinio deficito.

Suprantama, valdžia yra tiek pridalinusi įsipareigojimų ir pažadų, kad visus įvykdyti – nebeįmanoma. Reikia didinti krašto apsaugos finansavimą, reikia numatyti lėšų pabėgėlių integracijai, finansavimo verkiant reikia ir vidaus reikalams. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiti metai – Seimo rinkimų, ir tai yra stipriausias valdančiųjų optimizmą keliantis veiksnys. Žinodama tokį savo polinkį išlaidauti prieš rinkimus, valdžia turėtų priimti papildomus įstatyminius saugiklius, kad apsaugotų pati save ir Lietuvos žmones nuo nepakeliamo išlaidavimo. Tarsi koks lošėjas, pasiprašyti, kad jo neįleistų į lošimo namus jo silpnumo akimirką.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...