captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Didžiausi Europos skauduliai

Paskutiniu metu dažnai skaitau Jungtinių Amerikos Valstijų nevyriausybinio strateginių tyrimų instituto svetainę „Stratfor“, kurioje daug analitinių straipsnių apie svarbius geopolitinius poslinkius visame pasaulyje. Man įdomiausia Europa. Šįoje apžvalgoje – dvi ją skaudžiai liečiančios temos.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Lapkričio 19-ąją instituto „Stratfor“ analitikas Scottas Stewartas straipsnyje „Silpnėjanti „Islamo valstybė“ vis dar kelia grėsmę“ prisiminė, jog „anksčiau šį mėnesį buvau rašęs, kad laikas dirba „Islamo valstybės“ (IS) nenaudai.

Juk didelę šios grupės patrauklumo dalį sudaro jos vaizdavimasis esant islamo apokaliptinės pranašystės įgyvendintoja, bet kai laikrodis tiksi, o pranašystės nesipildo, daugelis žmonių ima „Islamo valstybe“ nusivilti.“

„Ir aš - nuo savęs pridursiu, - šią mintį citavau apžvalgoje „Islamo valstybės“ pasispardymai prieš galą“, prognozuodamas, jog šios teroristinės grupuotės antpuoliai retės, bet nepasibaigs visiškai.“

Toliau cituoju jau paties S.Stewarto, kuriuo remiuosi, žodžius: 

„Nuo to laiko, kai tą parašiau, paaiškėjo, jog „Islamo valstybei“ ištikimybę prisiekusi grupuotė „Wilayat Sinai“ atsakinga už bombos padėjimą Rusijos lėktuve, sprogusiame virš Sinajaus pusiasalio spalio 31 d.

„Islamo valstybė“ taip pat prisiėmė atsakomybę už sprogdinimus Paryžiuje lapkričio 13-ąją. 

Šių incidentų akivaizdoje daug kas manęs klausia, kaip gali būti, kad „Islamo valstybė“ silpsta, o vis tiek vykdo tokius baisius, kvapą gniaužiančius, gyvybes naikinančius teroristinius išpuolius?“

Būtent šitą neaiškų faktą S.Stewartas savo naujausiame straipsnyje ir bando aiškinti. Jis nagrinėja daugybę pavyzdžių iš ne per seniausios istorijos, nuo marksistinių ir maoistinių sąjūdžių iki dabartinių kruviną kovą vedančių sambūrių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Pasirodo, kad karingos grupuotės pagal savo jėgas ir galimybes laviruoja tarp įprastinio karo, partizaninio karo ir terorizmo. Pastaruoju jos labai veiksmingai naudojasi tada, kai jau nebesugeba vesti įprastinį ar net tik partizaninį karą.  

„Terorizmas yra ekonomiškai labai apsimokantis įrankis. Teroristinei atakai surengti reikia daug mažiau žmonių ir ginklų nei vykdyti partizaninį ar įprastinį karą.

Iš tiesų, vienam dideliam partizaniniam mūšiui reikalingų žmogiškų ir amunicijos pajėgumų užtektų daugeliui teroristinių išpuolių įvykdyti.

Todėl karingos organizacijos, kaip antai „Islamo valstybė“, kurios patyrė nuostolių kovos lauke, dažnai nuo sukilimo pereina prie terorizmo tam, kad liktų aktualios ir toliau smogtų priešams, drauge bandydamos taupyti resursus ir atsinaujinti su tikslu kada nors sugrįžti prie stambesnių karinių operacijų.

Tai, kad „Islamo valstybė“ pajėgė smogti minkštiems taikiniams Paryžiuje,  nereiškia, kad ji ne silpnėja, bet stiprėja. Išties, išpuoliai Paryžiuje tik vėliausieji iš kelių „Islamo valstybės“ sąmokslų, per pastaruosius metus  pasireiškusių Europoje.

Skirtumas tas, kad pareigūnai neužčiuopė ir neišardė lapkričio 13-osios sąmokslo, kaip tai padarė kitų sąmokslų atvejais – o tie kiti, jei būtų buvę nesusekti, galėjo baigtis nemažiau siaubingai.

Taip pat ir faktas, kad „Islamo valstybės“ grupuotė „Wilayat Sinaui“ įstengė susprogdinti Rusijos lėktuvą, nieko nepasako apie „Islamo valstybės“ ar jos egiptietiškojo filialo dabartinį stiprumą.

Taigi, lieku prie išvados, kad nors „Islamo valstybė“ silpnėja, jos kariams žūstant, jos finansavimui ir valdomai teritorijai mažėjant, jos apokaliptinei žiniai nustojant patrauklumo, ši grupuotė ir toliau vis dar kels teroro išpuolių pavojų“, - rašė S. Stewartas lapkričio 19-ąją.  

Pereinu prie kito svetainės „Stratfor“ pranešimo apie tai, „kaip kai kurios Europos Sąjungos šalys narės pradėjo mąstyti apie Europą po Šengeno sutarties, jei išvis ne po Europos Sąjungos“.

Lapkričio 18-ąją Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“ pranešė, jog neseniai Nyderlandų ministrų taryba svarstė planą sukurti mažesnę Šengeno sutarties versiją, kuri apimtų tik Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Vokietiją ir Austriją. 

Šį pranešimą Olandijos užsienio reikalų ministras atmetė tik iš dalies. Jis paneigė buvimą planų sukurti mažesnę Šengeno erdvės versiją, tačiau pripažino, kad jo vyriausybė svarstanti galimybes sukurti „panašiai mąstančių šalių“ aljansą tam, kad sumažintų prieglobsčio šiaurės Europoje siekiančiųjų veržimąsi.

Visose išvardytose šalyse stiprėjančios nacionalistinės partijos sukritikavo Europos Sąjungos politiką pabėgėlių krizės klausimais. Užtat bet koks planas apriboti užsieniečių atvykimą ir sustiprinti pasienio kontrolę sulauktų tų šalių (ar bent nemažos jų gyventojų dalies) palaikymo.

Dienraštyje „Telegraaf“ pranešime minėtų šalių vyriausybių aljansas būtų logiškas ne tik bėglių politikos atžvilgiu. Šiose šalyse požiūriai panašūs ir finansų bei ekonomikos klausimais. Pvz., priešinamasi idėjai, kad Europos Sąjungoje turtingesnės valstybės šiaurėje turėtų subsidijuoti mažiau pasiturinčias šalis pietuose.

Kai kurie ekonomistai ir politikai argumentavo, kad jeigu euro zona sužlugtų, būtų protinga minėtoms šalims sukurti savo valiutų sąjungą. Partijos kaip „Alternatyva Vokietijai“ pasiūlė sukurti „šiaurės euro zoną“.

Šios Nyderlandų laikraščio pranešime išvardytosios, kultūriškai ir istoriškai giliai susijusios valstybės šių dienų žemėlapyje išsidėsto labai panašiai, kaip vadinamoji „Šventoji Romos imperija“, kuri, vieno protingo šmaikštuolio žodžiais, nebuvo nei šventa, nei Romos, nei imperija, išsidėstė 18-ojo amžiaus pabaigoje.   

Tuo pačiu metu, kai Nyderlandų ministrų kabinete svarstomi pakeitimai Šengeno sutartyje, kita grupė šalių mąsto apie savo pačių tarpusavio ryšių stiprinimą. 

Višegrado grupė, kurią sudaro Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, nerami dėl prieglobsčio Europoje siekiančių bėglių srauto. Naujai išrinktoji Lenkijos vyriausybė jau paskelbė, kad pirmenybę teiks stipriems  ryšiams su Višegrado partneriais.

Lenkija taip pat sieksianti tęsti savo strateginę partnerystę su Rumunija tam, kad sukurtų politinę ašį (o galbūt ir karinį aljansą) nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose.

Savaip perkurti Europos Sąjungą norėtų ir Jungtinė Karalystė. Londono požiūriu Europos Sąjunga turėtų būti struktūra, paremta laisva prekyba ir politiniais susitarimais, bet nebūtinai laisvu žmonių judėjimu ar įsipareigojimu atsisakyti suverenumo nerinktų Briuselio pareigūnų naudai.

Nyderlandų plane labai akivaizdžiai trūksta Prancūzijos. Kaip kartu ir Viduržemio jūros regiono, ir šiaurinės Europos šalis, Prancūzija tradiciškai sunkiai suderino savo troškimą turėti įtakos sferą Viduržemio jūroje su savo strateginiais interesais šiaurėje.

Jeigu olandų planas materializuotųsi, Prancūzija atsidurtų keblioje padėtyje, nes būtų verčiama apsispręsti – bandyti prisijungti prie „Šiaurės aljanso“ ar kurti savo pačios įtakos zoną, potencialiai įglaudžiančią Ispaniją ir Italiją.

Tai būtų Viduržemio jūros šalių aljansas su panašiais strateginiais interesais tokių šalių kaip Šiaurės Afrikoje atžvilgiu ir panašiu ekonominiu požiūriu į infliacijos ir valstybės išlaidų klausimus.

Nepatogioje padėtyje atsirastų ir Vokietija. Kai kurie vokiečiai konservatoriai gina dviejų greičių Europos idėją, pagal kurią vienos šalys integruotųsi sparčiau negu kitos. Iš šio taško žiūrint, nebūtų neprotinga vienoms šalims suartėti, paliekant kitas tolėliau.

Tačiau olandų siūlymas problemiškas dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai reikštų Šengeno erdvės permodeliavimą ir daugumos jos dabartinių narių išmetimą. Sunku įsivaizduoti kaip Europos Sąjunga tai išgyventų.

Antra, mažai tikėtina, kad Vokietija palaikytų planą, kuriame nedalyvautų ir Prancūzija.

Šiuo metu tai tik gandas Olandijos žiniasklaidoje ir ko gero tik vienas iš kelių, kuriuos Nyderlandų valdžia svarsto Paryžiaus žudynių įkandin. Be to, dabartinės diskusijos Šiaurės ir Rytų Europoje verčia manyti, jog Nyderlandai – ne vienintelė valstybė, galvojanti apie alternatyvas, jeigu dabartinė politinė, ekonominė ir saugumo tvarka Europoje iš esmės pasikeistų.

Tiek iš svetainės „Stratfor“ straipsnių ir užsienio spaudos apžvalgos. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...