captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ir didvyrių, ir tautos priešų vardai – greitai ir pigiai

Kai kam vis dar sunku suprasti, kad mūsų XX a. istorija nėra tik balta ir juoda, kad buvome ne tik aukos, bet kartais ir budeliai. Tokia elementari tiesa – vis dar neįkandama problema ne tik kai kuriems politikams, bandantiems žūtbūt įteigti, kad kolaboravimas su naciais buvo mažesnis blogis, nei kolaboravimas su sovietais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Regis, tai – problema net visuomeniniam transliuotojui. Sekmadienį per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodytas reportažas, kurio tikslas – išbalinti kapitoną J. Noreiką–Generolą Vėtrą, 1941-ųjų Laikinąją vyriausybę ir Lietuvių aktyvistų frontą.

Kas buvo Generolas Vėtra? Jo gyvenimas vertas filmo. Bet šiuo atveju užteks pasakyti, kad užėjus naciams jis buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku.

Ar veikėjui, kuris, tarkim, 1948-ųjų gegužės 22-ąją, vykdant trėmimus, buvo Šiaulių srities vykdomojo komiteto pirmininku, statytume paminklą, apdovanotume jį po mirties koviniu Vyčio Kryžiumi, kaip padarė prezidentas A. Brazauskas?

Turbūt ne. Kuo tada geresnis Šiaulių apskrities viršininkas, kolaboravęs su naciais tuo metu, kai į buvo išžudyti Šiaulių apskrities žydai?

Į tai, kad valstybės pagarbos ženklai tokiam veikėjui, nepaisant jo neabejotinų nuopelnų kovoje su sovietų okupantais, nedaro garbės valstybei, dėmesį atkreipė 17 intelektualų, tarp kurių buvo Vilniaus universiteto rektorius A. Žukauskas, profesorius L. Donskis, buvęs „Amerikos balso“ darbuotojas R. Sakadolskis ir disidentas T. Venclova.

Ir štai, praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po jų kreipimosi, visuomeninis transliuotojas pasipiktina, kad „J. Noreika ir buvęs Laikinosios vyriausybės vadovas K. Škirpa susieti su žydų žudynėmis“.

Į LRT TELEVIZIJOS studiją pakviesto Karo akademijos istoriko V. Rakučio žurnalistė klausia: Pone profesoriau, istorijos perrašymas, kažkokių istorinių faktų menkinimas, pasididžiavimo savo istorija niekinimas – ar mes galime kalbėti apie tai, ar čia yra tokių požymių?

„Be abejonės. Kodėl yra puolami konkretūs šitie žmonės? Todėl, kad žmonės šiandien ir praeityje turi tam tikrus pavyzdžius, vertus jais sekti“, – atsakė profesorius.

Kas tie sektini pavyzdžiai, anot :LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“? Kadangi ši laida išgyvena dėl K. Škirpos, kuris subūrė Lietuvių aktyvistų frontą, pasiklausykime, ką skelbė LAF 1941-ųjų sukilimo prieš sovietus metu?

Štai toks buvo LAF, kurį subūrė K. Škirpa, pareiškimas: „Broliai ir seserys lietuviai!!! Atėjo lemiama galutinio atsiskaitymo su žydais valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo. Lietuvių Aktyvistų frontas visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia:

1. Senoji Vytauto Didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama. 2. Kiekvienas be išimties Lietuvos žydas yra įsakmiai įspėjamas nieko nedelsiant apleisti Lietuvos žemę. 3. Visi tie žydai, kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami atsakomybėn ir užpelno tinkama bausmę. Jei paaiškėtų, kad lemiamą atsiskaitymo ir Lietuvos atgimimo valandą ypatingai nusikaltusieji žydai randa galimumų slaptomis kur pasprukti, visų dorųjų lietuvių bus pareiga imtis nuosavų priemonių tokiems žydams sulaikyti ir, svarbiam atvejui esant, bausmei įvykdyti. Naujoji Lietuvos valstybė bus atstatyta pačios lietuvių tautos narių jėgomis, darbu, širdimi ir išmintimi. Žydai iš jos pašalinami visiškai ir visiems laikams. Jei kuris nors iš jų išdrįstų tikėti naujojoje Lietuvoje vis dėlto susirasti šiokią tokią užuovėją, tegu jis jau šiandien sužino neatšaukiamą sprendimą žydams: naujai atsistačiusioje Lietuvoje nė vienas žydas neturės nei pilietinių teisių, nei pragyvenimo galimumų. Tuo būdu bus atitaisytos praeities klaidos ir žydų niekšybės. Tuo būdu bus padėti stiprūs pagrindai mūsų arijų tautos laimingai ateičiai ir kūrybai. Tad visi ruoškimės į kovą ir pergalę – už lietuvių tautos laisvę, už lietuvių tautos apsivalymą, už nepriklausomą Lietuvos valstybę, už skaidrią ir laimingą ateitį.

Lietuvių Aktyvistų frontas.“

Švelniai kalbant, „sektinas pavyzdys“ net ir šių dienų antisemitui turėtų kelti šiokių tokių abejonių. Tik ne LRT TELEVIZIJOS žurnalistei, kuri kariuomenės istoriko V. Rakučio klausia, kas minko molį prieš „sektinus pavyzdžius“? Ir gauna iš kojų verčiantį atsakymą: „Tai yra jėgos, kurios suinteresuotos Lietuvos valstybės silpninimu. Be jokios abejonės, dalis tų jėgų yra į Rytus nuo Lietuvos.“

Kas ne su mumis, tas prieš mus, skelbė azijiečiai bolševikai, tai kartoja Lietuvos Karo Akademijos profesorius XXI amžiuje. Visi, kurie išdrįsta pasakyti, kad nacių kolaborantų, nepriklausomai nuo jų nuopelnų kovoje su sovietais, aukštinimas diskredituoja Lietuvą ir mūsų partizanų karą, pirmiausia tikruosius šio karo didvyrius – tokius kaip J. Žemaitis, A. Ramanauskas–Vanagas ar J. Lukša–Daumantas, skelbiami išdavikais.

Keistas ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGRTC) elgesys. Nors centras pripažino, kad J. Noreika rašė raštus dėl žydų turto viršaičiams ir burmistrams (1941-ųjų rugpjūčio 22-ąją pasirodė jo pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“, kuris skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie įsakymo vykdymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29 d.), dabar LGRTC jau bando teigti, kad jis tik vykdė įsakymus, kad nieko nenužudė.

Kažkur tai jau girdėta. Kiekviename kokio stribo ar enkavedisto teisme dabar girdime tą patį.

Tai ne pirmas kartas, kai bandoma išbalinti Laikinąją vyriausybę ir nacių kolaborantus. Ne pirmas kartas, kai išdavikais apšaukiami žmonės, kurie nepritaria tokiam valstybės diskreditavimui. Regis, ir didvyrių, ir tautos priešų vardai Lietuvoje dalijami vienodai greitai ir taip pat pigiai.

Nors Lietuvoje šalia vis dar stovi paminklai ir sovietų kolaborantui P. Cvirkai, ir nacių kolaborantui J. Noreikai, nors vaikai K. Škirpos gatve vaikšto į S. Nėries mokyklas, seni dėdės vis tiek bando aiškinti, kuo vienas kvislingas geresnis už kitą.

Balindami istorijos dėmes tokie veikėjai, o dabar jau net ir visuomeninis transliuotojas krauju aptaško europinės Lietuvos – NATO ir ES valstybės – kostiumą. Gal vieną kartą baikime?

Tikrai ne visi, kurie kovojo su sovietų okupantais, buvo tik šventieji. Neniekinkime Generolo Vėtros, bet ir didvyris jis nebuvo. Skaudu, tragiška, bet nieko jau nepakeisi – Holokaustas yra faktas, ir dėmė krenta ne tik ant tų, kurie asmeniškai šaudė. Priimkime pagaliau savo istoriją tokią, kokia ji buvo, o ne kokios norėtų į tautos patriarchus pretenduojantys, istorijos perrašinėjimo priklausomybės nesigydantys veikėjai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...