captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Migrantų į Europą keliai – per Balkanus

Seni „Laisvosios Europos“ radijo lietuviškų laidų, kurios būdavo transliuojamos per Lietuvos radiją, klausytojai tikriausiai prisimins, jog pradedant 1990-aisiais bent dešimtmetį ar ilgiau labai daug pranešinėdavome apie procesus Balkanuose. Dabar prie šio regiono vėl reikia sugrįžti.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tenka iš naujo kalbėti apie Balkanus ne tiek dėl buvusios Jugoslavijos iš(si)ardymą lydėjusių neramumų ir kruvinų karų, tai viena priežasčių, sulėtinusių daugelio Balkanų šalių įstojimą į Europos Sąjungą, kiek dėl to, kad būtent masinės migracijos srautas iš rytinio Viduržemio jūros regiono per Balkanus yra tas veiksnys, kuris kaip tik šiais metais labiausiai išpūtė bėglių į Europą skaičių. 

Kaip praneša nevyriausybinis amerikiečių strateginių studijų institutas „Stratfor“, lapkričio 11 d. šiuo atžvilgiu įvyko du svarbūs dalykai.

Pirma, Čekijos respublikos ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Babis pareiškė, jog dėl to, kad Graikija nesukontroliavo kaip reikiant savo išorinių sienų, ją, Graikiją, reikėtų išmesti iš Šengeno zonos, leidžiančios laisvą žmonių judėjimą Europoje.

Antroji svarbi tos dienos naujiena buvo žinia, kad Slovėnija pradėjo statyti spygliuotą tvorą palei savo sieną su Kroatija.

Pradėkime nuo pirmojo poslinkio. Čekijos vicepremjero A. Babio pareiškimas reikšmingas dėl to, kad Graikijos išėmimas iš Šengeno erdvės kirstų smūgį ir pačiai Europos Sąjungai, ir Graikijos vietai joje.

Jau ir anksčiau imigrantų krizė buvo pasunkinusi jos narių tarpusavio santykius.  Vienos šalys skelbė patekusios į avarinę padėtį ir statė užtvaras nuo Šengeno erdvei nepriklausančių savo kaimynų, o kitos suspendavo perėjimus per sieną toje idealiai besienėje erdvėje ir tuo bent laikinai sustabdė Šengeno erdvės galiojimą.

Jei kuri nors valstybė būtų išspirta iš šios besienės zonos, tai būtų dar vienas smūgis visos europinės struktūros integralumui. Ypač skaudžiai tai pajustų Graikija, kurios tolesnė narystė Europos Sąjungoje jau ir taip kliba daugiausia dėl finansinių priežasčių.

Jeigu ji dar būtų išspirta iš Šengeno zonos, nutrūktų dar vienas Graikiją su kitomis Europos šalimis rišantis saitas, tuo palengvinant jos išstojimą iš euro zonos.

Tačiau, nepaisant Čekijos vicepremjero pasisakymų, Graikija tikriausiai iš Šengeno zonos neišstos. Tai sukeltų neigiamų pasekmių ir neduotų daug naudos. Kodėl?

Ogi todėl, kad Šengeno sistema sukurta tam, jog palengvintų perėjimą iš vienos tai erdvei priklausančios valstybės į kitą – palengvintų tuo, kad pereinant nebereiktų reikalauti ir tikrinti popierių. Kaip tik dėl to Graikijos narystė Šengeno erdvėje ir nėra faktorius dabartinėje krizėje: juk Graikija neturi jokių Šengeno erdvei priklausančių kaimynų.

O tai reiškia, jog visi sausuma keliaujantys migrantai įžengia į Šengeno erdvę jau tada, kai atvyksta į Graikiją, bet po to, jeigu jie keliauja sausuma toliau, jie pirmiausia patenka į Šengeno erdvėje nesančius Balkanus, o tik paskui jie Šengeno erdvėje atsiranda tada, jei ir kai žengia dar toliau į Vengriją arba Slovėniją.

Tuo atveju, jeigu migrantai, atsiradę Graikijoje, pradėtų ieškoti skrydžių ar keltų į kitas Šengeno zonos šalis, gal ir atsirastų dingstis Graikiją iš Šengeno erdvės išstumti. Bet kol kas tokių atvejų beveik nepasitaiko: tokių iniciatyvių ir pasiturinčių migrantų, galinčių užsisakyti net ir pigių skrydžių ar kelionių laivu bilietus, labai nedaug.

Potencialiai kur kas svarbesnis yra antrasis instituto „Stratfor“ analitikų minėtas poslinkis. Jeigu Slovėnija aklinai uždarytų savo siaurą koridorių į Vakarus, tai galėtų turėti dramatiškų pasekmių.

Iki šiol per praėjusius metus migrantai mažais laiveliais iš Turkijos pasiekdavo Graikijos salas, paskui keltais persikeldavo į žemyną ir per Makedoniją ir Serbiją pasiekdavo vidurio Europą.

Tai, kad Vengrija ėmėsi statyti užtvaras savo sienoje pirma su Serbija, o paskui ir su Kroatija, migrantų srautą nukreipė į vakarus, kol pagaliau dauguma migrantų pradėjo brautis vakarop per siaurą tarpą, skiriantį Kroatiją nuo Slovėnijos. 

Tai Slovėnijai sukėlė tiek problemų, kad ji nutarė pastatyti užtvarą migrantų srautui ne tiek sustabdyti, kiek pristabdyti. Tik jeigu ši užtvara nusidriektų visą kelią nuo Vengrijos sienos šiaurėje iki Adrijos jūros vakaruose, migrantams bent sausumos keliai į Vakarų Europą užsidarytų visiškai.

Tada migrantai būtų priversti rinktis tarp labai nemalonių alternatyvų. Jeigu jie surizikuotų laikytis sausumos kelio rytuose per Rumuniją, tikimybė labai didelė, kad Vengrija greitai užtvertų ir savo sieną su Rumunija, kaip ji tai jau padarė savo sienų su Serbija ir Kroatija atvejais.

Tada  migrantai galėtų ryžtis keliauti tolyn į šiaurę, įveikti Karpatus ir nuo jų leistis į Ukrainą, kuri šiuo metu nėra itin svetinga, ir slinkti dar toliau į Slovakiją ir Lenkija, kurios dabar yra tarp labiausiai prieš imigraciją nusistačiusių Europos šalių.

Kita neviliojanti galimybė būtų ieškoti naujų kelių į vakarinę Europą. Tai tikriausiai vėl pareikalautų plaukti jūra į Italiją – geriausia pradedant nuo pusiasalio tarp Kroatijos ir Triesto. Bet jeigu kroatų ir italų pareigūnai čia  užkirstų praėjimą, migrantams tektų  bandyti laimę kirsti Adrijos jūrą kiek piečiau.

Tai būtų panašu į perplaukimą iš Turkijos į Graikiją – tik gal truktų ilgiau ir iš Kroatijos pakrantės būtų sunkiau rasti transportą. Šiuo metu, po daugiau nei vienerių metų patirties, Turkijos pakrantėje lengva kas dieną įsigyti kiek nori pripučiamų valčių dideliems žmonių kiekiams perplukdyti.

 O didžiuliai skaičiai migrantų, atsitrenkiančių į Slovėnijos užtvaras, vargu ar greitai rastų pakankamai didelį skaičių juodai dirbančių vežėjų, kurie įstengtų trumpu laiku suorganizuoti reikiamą kiekį laivų.

Todėl, esant tik tokiam nepatraukliam galimybių keliauti tolyn pasirinkimui, tikimybė milžiniška, kad dauguma dabar kelionę pradedančių migrantų užstrigs – ir užstrigs ilgam – ne toje europietiškų užtvarų pusėje. O tai ir gali būti potencialiai labai destruktyvu.

Balkanų šalys tuo atveju turėtų kažkaip susitvarkyti su gausybe žmonių, kurie ne tik pasinaudotų tomis šalimis kaip tranzitinėmis, bet tiesiog jose ir pasiliktų. Jau dabar Balkanų regiono šalys yra viena su kita dėl migrantų apsisvaidžiusios piktais žodžiais.

O kas bus, jei jose nusės milžiniški kiekiai migrantų, kuriuos reikės ne tik priglausti ir pamaitinti, bet kurių ir nebus galima pasiųsti nei pirmyn, nei atgal?

Be to, žiemai artėjant, gali kilti ir humanitarinė krizė Balkanų šalyse, kurios dėl tautinių konfliktų turi ne tik istorinę parako statinės reputaciją, bet ir dabar yra tarp mažiausiai pasirengusių valstybių didelius kiekius nelaimėlių aprūpinti.

Šią akimirką Slovėnija yra vienintelė, bet nuolatos siaurėjanti anga, pro kurią migrantų srovė dar gali tekėti. Bet jeigu ji bus aklinai uždaryta, tada visas regionas, o kartu ir Europa, patirs dar didesnę katastrofą.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...