captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eismo saugumą didinti būtina. Tačiau kokiomis priemonėmis?

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siekia griežtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Naujomis pataisomis norima kovoti su vairuotojais, važinėjančiais neapdraustomis transporto priemonėmis ar nepatikrinusiais jų techninės būklės. 

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siekia griežtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Naujomis pataisomis norima kovoti su vairuotojais, važinėjančiais neapdraustomis transporto priemonėmis ar nepatikrinusiais jų techninės būklės.

Automobiliai be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros pažymėjimo bus išregistruojami, o vairuotojai privalės grąžinti valstybinius numerius. Bus numatytas 90 dienų įspėjamasis laikotarpis, per kurį transporto priemonės savininkas turės susitvarkyti automobilį ar draudimo dokumentus.

Akivaizdu, kad siūlant tokias radikalias priemones dėl transporto priemonės registracijos panaikinimo, turėtų būti labai rimtas pagrindas. Vien tik faktas, kad transporto priemonė neturi galiojančios techninės apžiūros arba yra neapdrausta transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu, nėra įrodymas, kad ji nėra saugi ir netinkama naudoti kelyje. Tačiau kokiais argumentais remiantis Seime siekiama tokiu būdu griežtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nėra aišku.

Ieškodami atsakymo, kiek Lietuvoje įvyksta eismo įvykių dėl prastos automobilių techninės būklės, randame tokią informaciją: dar ne taip senai atsakydamas į žurnalistų klausimą, kiek (procentais) avarijų įvyksta dėl prastos automobilių techninės būklės, buvęs susisiekimo viceministras teigė – iki 20 proc. Tiesa, jis taip ir neatsakė, kieno ir kada atliktais tyrimais remiantis pateikiamas šis skaičius.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas buvo atviresnis ir pažymėjo, kad atsakyti, kiek dėl techniškai nesutvarkytų automobilių įvyko eismo įvykių Lietuvoje, paprasčiausiai nėra galimybės, nes tokia statistika kol kas nėra vedama.  Jo teigimu, gal apie 10 proc. eismo įvykių priežastimi tapo techniškai nesutvarkyti automobiliai. Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pateikiama užsienio statistika dar mažesnė – išskirtinai dėl prastos techninės automobilio būklės įvyksta 2 proc. avarijų.

Taigi iš esmės turime tokius rezultatus: 20 proc., gal 10 proc. ir 2 proc. Panašu, kad tokia skaičių sklaida rodo, kad patikimos informacijos Lietuvoje tikrai neturime.

Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB, poveikio vertinime nurodoma, kad dėl techninių trūkumų įvyksta labai daug avarijų: apskaičiuota, kad dėl jų įvyksta 6 proc. visų avarijų. Pradėjus svarstyti šį pasiūlymą, Europos Sąjungos šalių narių specialistams kilo abejonių dėl tokio vertinimo. Vokietijos specialistai nurodė, kad, jų turimais duomenimis, dėl gedimų įvyksta tik apie 0,6 proc. eismo įvykių. Galbūt dėl to, kad nebuvo pateikta pakankamai patikimų įrodymų apie automobilių techninės būklės įtaką avaringumui, Europos Komisijos siekiai numatyti kasmetinę privalomąją techninę apžiūrą lengviesiems automobiliams kol kas žlunga.

Teigti, kad Lietuvoje transporto priemonių būklė būtų tragiška, neturime pagrindo, nes kai apledėjusiame kelyje autobusas, vežantis vaikus į ekskursiją, nuslysta nuo kelio ir tik atsitiktinumo dėka niekas nenukenčia, o iškart po eismo įvykio pasirodo sunkvežimis, barstantis smėlį su druska, šioje situacijoje sakyti, kad galbūt autobuso stabdžiai veikė prastai, būtų netiesa. Todėl pirma reikėtų rūpintis ne automobilių techninės būklės gerinimu, bet kitais faktoriais, užtikrinančiais eismo saugumą – vairuotojų rengimu ir kelių priežiūra. 

Užuot stiprinant kelių policijos pajėgas, vykdysiančias daugiau patikrinimų keliuose, kurių metu būtų išaiškinami netvarkingi vairuotojai, neturintys galiojančios transporto priemonės techninės apžiūros ir draudimo dokumentų, panašu, nutarta eiti lengviausiu keliu nesiaiškinant, ar savininkas tuo periodu naudojasi transporto priemone, ar ne. Jei sistema nustato, kad nėra draudimo ir galiojančios techninės apžiūros, ruoškis – tavo turtas – automobilis – bus išregistruotas.

Kyla klausimas, ar iš naujo registruojantis bus taikomas mokestis ir kokio dydžio? O gal ir „automatinis“  išregistravimas taip pat kainuos? 

Abejonių sukelia ir tai, ar toks Seime siūlomas kontrolės mechanizmas nepažeis proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Juk akivaizdu, kad siekiant, kad keliais nevažinėtų neapdraustos ir be galiojančios techninės apžiūros transporto priemonės, visai nėra pagrindo naikinti jų registracijos. Pakanka policijai vykdyti tinkamą kontrolę, o piliečiams sudaryti tinkamas sąlygas pasitikrinti automobilių techninę būklę ne tik monopolinėse įmonėse. Juk dabar Vilniaus zonoje automobilių techninę būkle tikrinti gali tik UAB „Tuvlita“, Kauno zonoje – tik „Juta“ ir t. t. Ar nekeista, kad, pavyzdžiui, oficialus „Toyota“ atstovas negali nustatyti, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, ar ne? Nors Europos Sąjungos teisė numato, kad techninę apžiūrą gali atlikti servisai ir kitos įmonės, kurios atitinka reikalavimus.

Na o policija turi vykdyti nuolatinę kontrolę, kaip ir numato įstatymas, nes tai svarbiau, nei lydėti šou atstovus į jų vakarėlius.

 Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close