captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Universitetai bukagalviams

Įdomu, ar kas nors dar prisimena, kodėl Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas prieš kokį dešimtmetį buvo išdrėbtas iš Kauno technologijos universiteto magistrantūros studijų?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Trumpai kalbant, magistru V. Uspaskichas netapo tik todėl, kad jo pateiktas G. Plechanovo instituto diplomas, švelniai kalbant, buvo „išduotas“ nei tai Maskvos metropoliteno perėjoje, nei tai tarpuvartėje.  

Kodėl turėtume tai prisiminti? Tikrai ne dėl V. Uspaskicho. Mat į tokį mažmožį, kaip kažkuo pagrįstos žinios, dauguma šalies aukštųjų mokyklų, seniai nebekreipia dėmesio. Priešingai, aukštosios mokyklos, kurių turime net 47, gaudyte gaudo nemokytinus, bet pinigus galinčius mokėti silpnapročius ir po ketverių metų išduoda jiems tikrus aukštojo mokslo diplomus.

Prisimindami V. Uspaskicho „plechanovinį diplomą“, dabar turėtume pripažinti, kad Darbo partijos įkūrėjui tik diplomo ir tetrūko. Visa kita, ką galėtų padėti gauti diplomas, – verslą, padėtį visuomenėje – jis jau turėjo. Tuo metu tūkstančiai, neaišku, kodėl į universitetus ir kolegijas priimtų, studentų, nieko, išskyrus tą iki smuklės meniu nupigintą diplomą, nei rankose, nei juolab galvose neturės.

Todėl, kad dabar įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą yra juokų darbas. Net 566 pirmakursiai, kurie dabar kolegijose siekia aukštojo mokslo diplomo, nėra laikę nė vieno valstybinio brandos egzamino! Net universitetuose tokių jau susidarytų dvi geros grupės – iš viso 57 asmenys, kuriuos sunkiai galima būtų priskirti mokytinų net iš vidurinės mokyklos taško vertinant kategorijai.

Paradoksas, bet šįmet, kai aukštosios mokyklos buvo paprašytos stojantiesiems taikyti bent minimalių egzaminų ir konkursinio balo reikalavimų, į jas įstojo didžiausia abiturientų dalis per šešerius metus – net 86 proc. visų baigusių mokyklas.

Kokio tai lygio studentai, galime spręsti iš šių skaičių: į M. Romerio universitetą įstojo abiturientų su 0,42 balo, į Šiaulių universitetą – su 0,63 balo. Kolegijose net vienas balas – retenybė.

M. Romerio universiteto profesūrai iš gėdos turbūt turėtų nuolat raudonuoti ausys? Nieko panašaus. Šiame universitete įdarbinti buvę Konstitucinio Teismo teisėjai neraudonuoja, o netgi išrutuliojo iš koto verčiančią teoriją, kad kiekvienas dešimtbalės sistemos dvejetukininkas turi ne šiaip sau, o Konstitucijos garantuotą teisę į aukštąjį mokslą.

Nuo kada Lietuvos Konstitucija, kurioje, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, yra svarbi ne tik raidė, bet ir dvasia, atmeta sveiką protą?

Klausimas tyruose. Sveikas protas mūsų aukštosiose mokyklose, jei dar ir nenumirė, tai yra išėjęs paviešėti taip toli, kad net Kriminalinė policija jo pėdsakų nebeatsektų.

Praėjusį pirmadienį prezidentė D. Grybauskaitė pagaliau pakvietė universitetų rektorius, studentų atstovus ir pramonininkus diskusijai. Ką daryti, kad mūsų universitetai būtų konkurencingi?

Tokia diskusija smarkiai pavėluota. Tik prezidentė, Seimas ir vyriausybė, o ne autonomijų vėliavomis mojuojantys universitetukai galėtų sumažinti milžinišką aukštųjų mokyklų skaičių ir tai tokiai operacijai prireiktų nelietuviškos politinės valios. 

Toks aukštasis mokslas, kai milijonui gyventojų tenka net 15 aukštųjų mokyklų, kai ES vidurkis tėra 5, negali būti konkurencingas niekaip.

Ar susimąstėte kada, kuo mūsų universitetai panašūs į rajonines ligonines? Pirmiausia jų daug. Antra, tiek ligoninėse, tiek aukštosiose mokyklose milžiniška biudžeto pinigų dalis išrūksta per kaminą. Net 20 proc. aukštajam mokslui skirtų biudžeto pinigų tenka pastatams išlaikyti ir šildyti. ES vidurkis – triskart mažesnis.

Triskart ES vidurkį lenkianti Lietuva, nors ir turi daugiausia diplomuotų žmonių 1000 gyventojų Europoje, bet pas mus ir didžiausias skaičius juodadarbių, o pagal inovatyvumą pasaulyje tesame tik 39 vietoje.

Kvailybei, kaip visiems žinoma, nėra ribų. Bet vargas tai šaliai, kurioje kvailybė įsiropščia į universitetų katedras ir visa savo povyza nebaudžiamai demonstruoja, kad čia ir yra tikroji jos vieta.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...