captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Bėglių krizė: ką tai rodo apie Europos Sąjungą?

Pabėgėlių krizė – tiksliau pasakius, Vokietijos vyriausybės, ypač jos vadovės, kanclerės Angelos Merkel pirminė reakcija į ją – gresia išardyti dabar Vokietiją valdančią krikščionių demokratų ir socialdemokratų koaliciją, o pirmiausia jos stipresniąją grandį, pačius krikščionis demokratus.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Prie Vokietijos krikščionių demokratų partijos arba sąjungos (CDU), kuri veikia 15-oje iš 16-os Vokietijos žemių ir kurios pirmininke yra kanclerė A. Merkel, šliejasi kiek konservatyvesnė partnerė, veikianti tik Bavarijoje ir pasivadinusi Krikščionių socialine sąjunga (CSU), kuriai dabar pirmininkauja Bavarijos žemės ministras pirmininkas Horstas Seehoferis.

Pastarasis dėl Vokietijos politikos bėglių atžvilgiu ir metė iššūkį Angelai Merkel.

Kaip trečiadienį rašė Milano dienraštis „Corriere Della Sera“, Seehoferis „pranešė, jog pats imsis veiksmų sustabdyti bėglių srautą iš Austrijos į Bavariją, jeigu iki sekmadienio jo nesuvaldys ir kitur nenukreips federacinė Vokietijos vyriausybė. Tai iš tiesų ultimatumas.

Seehoferis taip pat sukritikavo ir Vienoje sėdinčią vyriausybę, nes ji leidžia pabėgėliams pereiti per sieną į Vokietiją. Tarp Seehoferio ir Merkel jau nuo rugsėjo pradžios tvyro įtampa, kai kanclerė pabėgėliams demonstratyviai atvėrė Vokietijos vartus.

Dabar, tiesioginė priešprieša tapo akivaizdi, o tai gali turėti rimtų pasekmių krikščionių demokratų, krikščionių socialinės sąjungos ir socialdemokratų sudarytai didžiajai valdžios koalicijai“, – komentavo Milano dienraštis.

Bavarijos sostinėje Miunchene leidžiamas kairiųjų liberalų pakraipos nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ paryškino, jog „rytų Bavarijoje dabar rutuliojasi scenos kaip iš niūraus futuristinio kino. Pasaulio varguoliai tūkstančiais blaškosi ir valandų valandas lūkuriuoja šaltyje be jokios pagalbos Bavarijos ir Austrijos pasienyje.

Jau prieš kelis mėnesius vietos bendrijų Bavarijoje politikai įspėjo, jog bėglių priėmimo sistema neišlaikys krūvio ir grius. Bavarijos žemės vyriausybė pagrįstai jaučiasi palikta vienui viena.

Galima klustelti, kodėl į pirminį bėglių aprūpinimą neįtraukiami Vokietijos kariai, kuriems juk per kiekvieną potvynį liepiama į rietuvę krauti smėlio maišus“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis. 

Pasak Diuseldorfe leidžiamo verslo dienraščio „Handelsblatt“, „Seehoferiui svarbu gauti Merkel prisipažinimą, kad bėglių politikoje ji visiškai klydo, bet to jis nesulauks, nebent aukščiausia, jos atsistatydinimo iš kanclerystės, kaina“.

Kaip tik to jis ir siekia, – sušuko Drezdento laikraštis „Sächsische“: „ar tyčia ar ne – Seehoferis agituoja už Angelos Merkel pakeitimą kitu asmeniu“.

Anot Bylefeldo laikraščio „Neue Westfälische“, „prasideda paskutinysis  kanclerės kaip Vokietijos politikos valdovės etapas. Kai ką tai nudžiugins, pvz., socialdemokratų partijos pirmininką, vicekanclerį Sigmarą Gabrielį“.  

Pasak ketvirtadienį pasirodžiusio redakcinio straipsnio dienrašty „Frankfurter Allgemeine“, „viena iš priežasčių, kodėl kanclerė pabėgėlių krizės klausimu turi veikti kitaip nei, pvz., Horstas Seehoferis, yra ta, kad žemių ministrams pirmininkams ne taip svarbu, ar po jų ištartų tvirtų  žodžių kažkas įvyksta ar ne.

Jei ne, tai kalta federacinė Vokietijos vyriausybė arba Europos Sąjunga. O kam atsakomybę galės suversti Angela Merkel, kai ji neseniai pasakė, jog bėglių srautas galų gale turi liautis, o jis vis tiek nesustoja?“

Tai labai geras Frankfurto dešiniųjų liberalų klausimas, į kurį savo ruožtu  atsakytume štai kokiais klausimais.

A. Merkel pirma plačiai atvėrė pabėgėliams Vokietijos vartus, paskui staiga susigriebė, kad ši šalis viena toli gražu negalės priimti nei arti milijono, nei tuo labiau dar daugiau, iki poros ar net keleto milijonų tų pabėgėlių.

Todėl, atsimindami, kad Vokietija yra ištikima ir tvarkinga Europos Sąjungos narė, ir klausiame: ar kanclerė A. Merkel pabėgėliams duotą savo kvietimą atvykti į Vokietiją suderino su kitomis ES šalimis, žinodama, kad ji, Vokietija, vis tiek turės su tomis šalimis dalytis milžiniška pabėgėlių našta?    

Ar ji tai suderino su, pvz., Dalia Grybauskaite, Algirdu Butkevičiumi ar Loreta Graužiniene? Tai kas, kad Lietuva maža – ji vis tiek yra visateisė ES narė, kuri pagal Europos Sąjungos principus privalo dalyvauti priimant visus svarbius europinius nutarimus!

Bet gal ES yra tik kai kuriems politikams naudingas fygos lapas? Deja, taip iš tiesų gali būti.

O gal, blogiausiu atveju, A. Merkel masinio kvietimo bėgliams išvis nederino su Europos Sąjunga – arba derino jį tik su beglių antplūdžio pirmiausiai ir smarkiausiai paliestomis ES šalimis, kaip antai Graikija, Italija, Austrija, Vengrija?

Visais šiais atvejais tai rodytų, kad Europos Sąjunga yra daugiau politinės vaizduotės darinys nei tikrąją galią turintis veiksnys. Realią politiką vykdo, realius sprendimus vis dar priima tautinės valstybės, kurių atžvilgiu ES yra tik fantazinis antstatas.

Gal kada nors Europos Sąjunga ir susilydys į valstybių federaciją– taip, kaip pati Vokietija šiandien jau yra žemių arba kraštų federacija, o JAV per  200 su viršum savo gyvavimo metų išaugo iš 13-os į 50-ies valstijų turinčią federaciją.

Abejotina, ar Europa kada nors taps Jungtinėmis Europos Valstybėmis pagal Vokietijos, Amerikos ar dar kokį nors pavyzdį. Manyčiau, kad tai net nepageidautina.

Geriausiu atveju, tegu Europos Sąjunga būna laisva, besikeičianti valstybių koalicija, veikianti sutartinai tam tikrais konkrečiais klausimais, dėl kurių kai kurioms (nebūtinai visoms) Europos nepriklausomoms valstybėms būtų naudinga laikyti bendrą frontą. 

Visiškai vieningai Europos Sąjungos šalys turėtų laikytis tik poros principų – visais bendrais klausimais, jei ne susitarti, tai bent tartis ir niekada tarpusavyje nekariauti.

Taip būtų ir pigiau – juk kiek tas ES antstatas prarija pinigų? – ir efektyviau, nes kelioms valstybėms susitarti vienu kad ir sudėtingu klausimu lengviau nei visoms 28-ioms kartu.

Taip ir pabėgėlių problemą -- kiek jų dar įsileisti, kaip ir kur juos registruoti, įvertinti, nukreipti bei sustabdyti, kaip ir kur grąžinti tuos, kurie į politinį prieglobstį neturi teisės – turėtų spręsti tos šalys, į kurių vartus bėgliai pirmiausia beldėsi ir įsibeldė, drauge su tomis kitomis šalimis, kurios sutinka prie problemos sprendimo prisidėti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...