captcha

Jūsų klausimas priimtas

XXI amžiaus televizija. Tendencijos ir technologijos

Kai kam žydrieji TV ekranai – nusmegeninimo padargas ir blogio įsikūnijimas, kuriam šiukštu nevalia atnašauti. Kitiems tai bene vienintelė prieinama pramoga, informacijos šaltinis ir terapijos priemonė. Nors yra laidojančių televiziją, manyčiau, kad ji dar ilgokai išliks dominuojančia kūrybinių industrijų dalimi (greta kompiuterinių žaidimų ir kino pramonės).   
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kai kam žydrieji TV ekranai – nusmegeninimo padargas ir blogio įsikūnijimas, kuriam šiukštu nevalia atnašauti. Kitiems tai bene vienintelė prieinama pramoga, informacijos šaltinis ir terapijos priemonė. Nors yra laidojančių televiziją, manyčiau, kad ji dar ilgokai išliks dominuojančia kūrybinių industrijų dalimi (greta kompiuterinių žaidimų ir kino pramonės). Mat ir televizorių gamintojai, ir turinio kūrėjai, ir transliuotojai stengsis išsaugoti televizijos patrauklumą, viliodami mus erdviniais arba beprotiškai ryškiais (gimstančio 4K formato) vaizdais, interaktyvumu ir dar negimusiomis inovacijomis. Apie kai kurias naujas tendencijas bei iš kitų sričių TV transliuotojų ir turinio kūrėjų perimtas technologijas – netrukus.

Pirk arba mirk

Pokyčiai TV rinkoje iš esmės atitinka bendras pasaulio pasiūlos ir paklausos tendencijas. Aparatūros, drabužių, gėrimų, maisto ir kitų gėrybių gamintojai mums siūlo vis didesnį asortimentą. O kad parduotų dar daugiau, siūlo „sprendimus“: užuot pirkę vieną daiktą, įsigyjate visą sistemą. Kita vertus, akivaizdžiai auga specializacija, nišinių produktų (alternatyvios muzikos, egzotiškų filmų ir t.t.) pasiūla, kuri tapo įmanoma dėl interneto parduotuvių bumo. Taigi konkurencija auga. Įvairaus plauko analitikai mėgina vis labiau preciziškai nustatyti tikslines vartotojų grupes, sužinoti jų poreikius, polinkius ir pasiūlyti jiems dar daugiau „to paties“, tik su nežymiomis modifikacijomis (puikus pavyzdys – po truputį atnaujinamas iPhone ar iPad, dėl kurių entuziastai naktimis stovi ar miega prie parduotuvių).

Norint laimėti (t.y. užsidirbti milijonus) arba dominuoti rinkoje, reikia agresyviai, nepailstant ir tiksliai medžioti vartotoją. Dažnai tai verčia prisitaikyti prie jo skonio, kad ir koks vulgarus jis būtų. Tai nėra lengva ar malonu, bet taip veikia natūralioji atranka. O mes juk irgi esame gamtos dalis – evoliucijos gaminys, mėgstantis pirkti ir parduoti.

Tūkstančiams televizijų kanalų reikia užpildyti eterį, o originalių idėjų trūksta. Todėl per pasaulį keliauja patikrinti formatai, kuriuos urmu pardavinėja tokios globalios kompanijos kaip „Endemol“ arba „Freemantle“. Tokia televizinė „Coca-cola“, atpažįstama įvairiose šalyse – tai, tarkime, „Didysis brolis“, „X faktorius“, „Balsas“, įvairūs šokių projektai (pvz., Dancing with the Stars), žaidimai „Silpniausia grandis“,  „Kaip laimėti milijoną“ ir dar daug kitų.

Šiais laikais atsidūrus užrištomis akimis kuriame nors pasaulio mieste, sunku būtų pagal vitrinas ar iškabas pasakyti, kur mes esame. Panašus jausmas kyla, žiūrint britų, rusų, lenkų, italų ir kt. televizijas. Tie patys logotipai, toks pat studijos apšvietimas ir vinjetės. Tik veidai ir kūnai skiriasi.

Akivaizdu, kad žiūrovai nuo kasmet pasikartojančių duetų ar chorų monotonijos pavargsta. Tada jiems puikiai tinka ir potencialių nuotakų apspistas tamsaus gymio jaunuolis. Kai kas dievažijasi, jog tai dar blogiau už laidą „Kitas!“ (irgi tarptautinis formatas). Bet kodėl tai veikia? Jei būčiau koks interneto Trolis, parašyčiau, jog prie žydrųjų ekranų prigludę varguoliai traiškanotomis arba padūmavusiomis akutėmis stebi, kaip jaunos ir nesavikritiškos varguolės mėgina tam jaunikiui įtikti, ir džiaugiasi, kad joms nesiseka.

Ta proga galima prisiminti panašiai (kitų bėdomis, neigiamomis emocijomis mintančiai) auditorijai skirtus MTV projektus apie baisias nuotakas, nepilnametes motinas ir t.t. Vadinkite tai keista sadomazochizmo forma. Kol pasaulyje turtinė nelygybė augs ir socialinė įtampa didės, tol tokios laidos ar realybės šou bus populiarūs. Tik nedrįsčiau prognozuoti, kur bus nubrėžta apatinė riba.

Reitingai ir principai

Bet grįžkime prie mūsų žiūrovų ir televizijų. Kadangi kabelinės TV operatoriai Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, gali pasiūlyti klientams vis daugiau specializuotų kanalų (su žvėreliais, modeliais, teniso žaidėjais, pamokslininkais, automobiliais, nuogomis merginomis, jachtomis ir pan.), imama ieškoti alternatyvų. Štai kodėl nišinių ir mažesnių kanalų auditorijos dalis per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo nuo 25% iki 45%. Žinoma, didžiųjų kanalų sąskaita. Tai pasaulinė tendencija, kuri, kaip minėta aukščiau, galioja ne tik televizijos produkcijai.

Tokiu atveju labai svarbu pasirinkti prioritetus ir išsaugoti vertybes. Be abejo, visuomeninei televizijai lengviau diktuoti gero skonio madas, bet tam irgi reikia vis daugiau lėšų bei inovatyvių technologinių instrumentų. LRT tikslas – kokybiška produkcija ir pramogai, ir misijai patenkinti.

Globalizacija nėra vien tik blogis – dabar vis lengviau įsigyti itin kokybiškos produkcijos, kadangi visas pasaulis – ranka pasiekiamas. Belieka atsirinkti tai, kas geriausia ir įsitikinti, ar mūsų šalyje yra pakankamai žmonių, kuriems tai įdomu. Ir surasti efektyvius būdus atkreipti potencialių žiūrovų dėmesį. Bėda ta, kad dėl klestinčio piratavimo daug prakutusių kinomanų atsisiunčia naujausius serialus ar filmus iš interneto platybių, tad rodyti juos per TV dažnai jau nebėra kam. O štai „Senio“, „Rekso“ arba „Volkerio“ mėgėjų gretos neretėja. Tai aš vadinu Šuriko fenomenu – žmogui sunku išsiskirti su herojais, su kuriais jis augo vaikystėje. Tapusiais jo šeimos nariais, dalyvaujančiais šeimos gyvenime TV dėžutės pavidalu. Todėl mes jums, mielieji konservatoriai, vėl parodysime „Namelį prerijose“.

Naujausias kokybiškos pramogos pavyzdys – LRT TV startuojantis projektas „Auksinis balsas“, kuriame puikiai žinomi atlikėjai dainuoja gyvai, pritariant orkestrui. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis bus gerai žiūrimas. Tokius projektus mūsuose juk žiūri ne tik dėl muzikos (tiksliau pasakius, ne tiek dėl muzikos, kiek dėl riebių žodelių), jei suprantate, ką turiu omenyje. Jei nepavyks užkariauti daugumos žiūrovų dėmesio, galėsime bent ramia sąžine pasakyti, jog pasiūlėme kokybišką pramoginį produktą, turintį išliekamąją vertę.

Panašiais kriterijais vadovaujantis, mūsų TV kanalais rodome naujausią, aktualią politinę visuomeninę BBC, „National Geographic“ dokumentiką, ciklą „Gražiausios Brolių Grimų pasakos“ arba neseniai pasibaigusį BBC serialą „Šerlokas“. Be abejo, ne skandalingos, bet visuomenei svarbios temos renkamos publicistinėms diskusijų laidoms – pavyzdžiui „Tautos aikštėje“. Ir tai, beje, pasiteisina.

Kokybišką produkciją vertina, svarbiais įvykiais ir jų profesionaliu nušvietimu domisi aktyvūs, intelektualūs, visuomenės problemoms neabejingi žiūrovai. Apskritai paėmus, jų nėra daug, nes tokie žmonės tiesiog neturi per daug laiko žiūrėti televizorių, tačiau būtent jie lemia valstybės ateitį. Kad ir kaip būtų, rezultatai įkvepia. Remiantis TNS atliktais 2012 metų TV auditorijos tyrimais, pernai LRT televizija buvo žiūrimiausia tarp aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių miestiečių, kurių pajamos – aukštesnės nei vidutinės, o amžius – 25 metai ir daugiau. LRT televiziją 2012-aisiais rinkosi 14 proc. šio segmento žiūrovų (LNK 13%, o TV3 – 12,2%). Tai lėmė Lietuvai svarbūs įvykiai – Seimo rinkimai, valdžios pasidalijimo klausimai, lietuvių pasirodymai olimpinėse varžybose, Eurovizija ir kt. Svarbu ir tradicijos. Jau 20 metų kiekvieną rytą LRT televizija sveikinasi, sakydama „Labas rytas“,  su Lietuva. Mandagumas paperka apie 40% žmonių, tuo metu įsijungusių televizorių.

Technologijos

Praėjusių metų Kanų TV mugėje buvo nemažai kalbama apie tai, kaip televizijos reaguoja į žiūrovų įpročių pasikeitimą, naudodamos informacines technologijas bei socialinius tinklus. Vienas populiarių terminų yra „Antrasis ekranas“ (Second screen). Kitaip sakant, vis daugiau žmonių, ypač jaunimas, žiūri mėgstamas programas išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose. Todėl televizijos stengiasi kuo daugiau turinio perkelti ir į skaitmeninę erdvę. TV programų kūrėjai, siūlydami naujus formatus, jau irgi privalo turėti omenyje naujuosius auditorijos poreikius ir naujas technines sąveikos galimybes.

LRT televizija pirmoji Lietuvoje pradėjo tiesiogines transliacijas internetu ir pristatė išmaniesiems telefonams skirtą programėlę „LRT grotuvas“, kurioje galima rasti visų nacionalinio transliuotojo kanalų tiesiogines transliacijas, programų gidą ir priminimų galimybę. Antra, nespėję pamatyti kurios nors laidos ar žinių gali jas susirasti LRT mediatekoje. Trečia, diegiamos programėlės, kad planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną įsijungę žiūrovai galėtų prisijungti prie laidoje (studijoje) esančių dalyvių. Taip bet kuris žiūrovas gali realiu laiku varžytis  su „Tūkstantmečio vaikais“. Pabandykite, patiks. Toks „antrojo ekrano“ naudojimas LRT itin naudingas, kadangi padeda praplėsti auditoriją. Tradiciškai tarp LRT žiūrovų dominuoja vyresni nei 55 metų asmenys, o internetu mūsų programas (ne tik Lietuvoje) žiūri kur kas jaunesnė bei įvairesnė publika.

Tarp kitko

Pernai Kanų mugėje susitikau vienos komercinės lietuviškos TV atstovą, kuris šiek tiek pavydėdamas prasitarė, kad man yra smagiau, nes aš filmus perku sau, o jis turi įtikti savo kanalo auditorijai. Tame yra tiesos, nes, manau, jog televizija turi galių formuoti žiūrovo skonį arba bent jau parodyti jam, kad šio lango į pasaulį dar neverta atsisakyti. Tai – iššūkis. Bet kam dabar lengva?..

Šis tekstas buvo parašytas „Lietuvos ryto“ priedo „TV antena“ užsakymu. Tačiau redaktorius kupiūravo tekstą ir prirašė jam savo pabaigą, neįspėjęs autoriaus ir negavęs jo sutikimo. Todėl siūlome jūsų dėmesiui originalią teksto versiją. Rolandas Maskoliūnas – LRT televizijos programų direkcijos direktorius.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...