captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Europos stiprybės šaltiniai: teistinis požiūris

Lenkijoje po dviejų rinkimų (prezidento ir parlamento) valdžią perėmė ne euroskeptikai, kaip kartais mėgstama neįsigilinus teigti, o puoselėjantieji labai specifiškai suprastas europietiškas vertybes, apie kurias bėglių krizės fone rašė ir du amerikiečių žurnalistai. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

 Štai dienraštis „Wall Street Journal“ paskelbė savo apžvalgininko Breto Stephenso straipsnį „Ginant krikščionybę“ su paantrašte „Pamiršusi savo paveldą, Europa stebisi, kodėl jos namai griūva“.

Straipsnyje šis Pulitzerio premiją laimėjęs žurnalistas, buvęs dienraščio „Jerusalem Post“ vyriausiais redaktorius, teigė: „Europos mirtis nebe už kalnų. Ji dar vis atrodo miglotai ir kol kas nėra neišvengiama, bet jau ją galima įžvelgti ir ji artėja.

Europa žengia savo pabaigos link ne dėl ūkio sklerozės, stagnuojančios demografijos ar didvalstybinės Europos Sąjungos nefunkcionavimo.

Tikroji artėjančio galo priežastis netgi nėra tas gaivalingas migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdis. Šitie viltį praradę žmonės tėra vėliausias stipraus vėjo gūsis prieš išdžiūvusios civilizacijos sienojus.

 Europa miršta dėl to, kad tapo morališkai neįgali. Negalima sakyti, kad ji nieko nevertina. Tačiau ji vertina paviršutiniškus dalykus ir netgi tai daro lėkščiai.

Europiečiai tiki žmogaus teisėmis, tolerancija, atvirumu, taika, pažanga, gamtosauga, malonumais. Tai labai gražūs įsitikinimai, tačiau jie – antriniai, ne fundamentalūs.

Kuo europiečiai nebetiki, tai dalykais, iš kurių šie įsitikinimai išaugo ir kurie juos grindžia. Tai būtent judaizmas ir krikščionybė, liberalizmas ir Apšvieta, karinis pasididžiavimas ir pajėgumas, kapitalizmas ir turtingumas.

Dar mažiau jie įsitikinę tuo, kad už visus šiuos dalykus reikia kovoti, aukotis, atsilyginti, mažų mažiausiai – ginti juos argumentais. Ignoruodami ir pakirsdami savo namų pamatus, europiečiai dar stebisi, kodėl šie namai svirduliuoja, braška, yra.

„Pagirtina, kad Vakarai mėgina būti atviresni ir bando geriau suprasti svetimšalių vertybes, tačiau jie prarado sugebėjimą mylėti save“, – tarė žymus vokiečių teologas prieš gerą dešimtmetį ir pridūrė: „Vakarai savo istorijoje mato tik smerktinus ir destruktyvius dalykus, bet nebesugeba pamatyti tai, kas gražu ir tyra.

Ko Europai dabar reikia, jeigu ji tikrai dar nori išlikti, yra priimti save pačią, priimti kritiškai ir kukliai“. 

Taip kalbėjo Josephas Ratzingeris, geriau žinomas Benedikto XVI-ojo vardu. Šiuo metu jis nemadingas, bet tai dar viena priežastis, kodėl jo žodžius verta išgirsti“, – Volstryto laikraštyje rašė žurnalistas Bretas Stephensas.

Į tai žurnale „American Conservative“ apžvalgininkas Rodas Dreheris atsakė „Amen“ ir klausė „Ar Europa įstengtų kitą tokį Josephą Ratzingerį sukurti šiandien?“ 

Anot R. Dreherio, „žemynas, kuriame čiabuvių skaičius nedidėja, yra  mirštantis. Tai civilizacinio pasitikėjimo stoka. Ir nors europiečių skaičius mažėja, tas susitraukimas nevyksta tyliai, nes auga kraštutinės dešinės jėgos, pagrindinių partijų politikams nesusitvarkant su savo pačių sukurtomis problemomis.     

Prieš keletą metų, – tęsė R. Dreheris, – su valstybės saugumo tarnybomis  susijęs bičiulis prancūzas man sakė, jog jo šalies vyriausybė parengusi plačios apimties programą tam atvejui, jeigu didmiesčių priemiesčiuose kiltų riaušės – tokios, kokių Prancūzija iki šiol dar nebuvo mačiusi.

Neatsimenu tikslių jo žodžių, bet tai būtų daugiau nei piliečių bruzdėjimai ar neramumai, būtų tiesiog kažkas panašaus į pilietinį karą.

Įtariu, jeigu tas mažas visų bėglių procentas, kuris simpatizuoja „Islamo valstybei“, Europoje įsikurs ir ims veikti, o naujausiųjų migrantų bendrijose augantys jauni vyrai pasiduos bejėgiškam įtūžiui nesuradę darbo vietų ir likę bedarbiais, tai Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, tokius saugumo planus sukūrusios, turės priežastį juos įgyvendinti.

Tada ir liesis neregėtu mastu kraujas.

Islamas Artimuosiuose Rytuose taip pat gali būti mirštanti civilizacija, bet jis vis dar turi milžiniškų jėgų ir pasitikėjimą savimi. Bet negalima kam nors priešintis, nieko neturint pačiam. Tai ir yra Europos problema“, – baigė savo straipsnį internetiniame žurnale „American Conservative“ žurnalistas Rodas Dreheris.

Nuo savęs pridursime, jog sutinkame, kad europietiškosios vertybės gražios, tačiau Europa yra pamiršusi jų dvasinį, tikėjimo Dievu persmelktą pagrindą, todėl šitai pamiršusi ji ir miršta.

Tiesą pasakius, miršta pamiršusi ne žydiškumą, o judaizmą – drauge su iš judaizmo išsirutuliojusia krikščionybe. 

Kaip anekdotinis Lietuvos miesto vaikelis, pamatęs gražias gėles ir paklaustas, kur jos išaugo, atsako „Maksimoje“,„Norfoje“, „Iki“ ar „Rimi“, taip ir realus europietis šiandien gali žavėtis europietiškosiomis vertybėmis tarsi gėlelėmis, bet nebenutuokti, iš kokios žemės jos išdygo.

Iš tos žemės, deja, išdygo ir piktžolių, nes žmonės nesilaikė Dievo ir jo kunigų pamokymų.

Bet tas gausias piktžoles reikia išrauti, idant neužgožtų dar gausesnių gražiųjų daigų, dėl kurių visų kraštų nelaimėliai ir traukia į tą Europos žemę bei jos naująją atmainą, Ameriką. 

Tie nelaimėliai gali nežinoti, o žemės šeimininkai europiečiai ir amerikiečiai gali būti pamiršę, kad tos žemės tikroji stiprybė – antgamtinė. Bet tai nereiškia, kad reikia ją Dievo valiai ir palikti.

Žmogus privalo tą jam patikėtą žemę saugoti, dirbti, jos neapleisti, idant ji viliojančiai žydėtų. Tačiau jos šeimininkai atsilaikys prieš į ją traukiančių svečių niokojimus tik tuomet, jei patys neišsižadės minėtųjų giluminių vertybių ir geru savo pavyzdžiu įrodys jų pranašumą.

Tik taip, neišsižadėję ir įrodę, Vakarai, praktikuodami gilaus įsitikinimo varomą artimo meilę, sulaikys daugumą tų nelaimėlių, kurie nėra piktavališki, nuo niokojimo. Kito kelio nėra.

Tai vienas – judeo-krikščioniškas arba teocentrinis – požiūris į Europos paveldą, o antrą, laicistinį, aptarsime ir pakritikuosime kitą kartą. 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.   

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...