captcha

Jūsų klausimas priimtas

Andžej Pukšto. Varšuva kaip Budapeštas

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas“) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczynskio 2011 m. palinkėjimas lenkams – „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“.
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas. Maža to, „Teisė ir teisingumas“ nesunkiai suras politinių partnerių naujame Seime, kurių dėka galės formuoti konstitucinę daugumą ir keisti pagrindinį Lenkijos Respublikos įstatymą (panašiu mastu 2010 ir 2014 m. laimėjo Vengrijos konservatoriai, o jų lyderis Viktoras Orbanas tapo premjeru).

Kur glūdi Lenkijos konservatorių sėkmės formulė? Paradoksalu, bet visų pirma – jų taikliai parengtame socialinių pažadų pakete. Jie išmušė kairiems iš rankų visus jų tradicinius kozirius dėl rūpinimosi paprastu piliečiu. Konservatorių parengtas politinis marketingas buvo daugiau negu puikus. Rinkimų kampanijos metu dešiniųjų kandidatė į premjerus Beata Szydło beveik nekalbėjo apie užsienio politiką ir Europos Sąjungos privalumus ar trūkumus. Visas dėmesys buvo skirtas kasdieniams rūpesčiams – pensinio amžiaus trumpinimas, mokesčių naštos lengvinimas, pagalba šeimoms, auginančioms vaikus, nemokamų vaistų dalinimas tiems, kuriems jų labiausiai reikia ir pan.

„Premjerė Ewa Kopacz važiuoja moderniu traukiniu ir giria įvykdytą Lenkijos geležinkelių modernizaciją, o aš vykstu ten, kur ministras liepė išardyti geležinkelio bėgius ir žmonės neturi normalaus susisiekimo“, – oponavo savo konkurentei prieš dvi savaites konservatorė B. Szydło.

Be minėtų pažadų, konservatoriai akcentavo būtinumą riboti Lenkijoje stambiųjų, ypač užsienio, kampanijų pelną – nors tai dažniausiai ultrakairiųjų politikų „arkliukas“. Taigi, „Teisė ir teisingumas“ – jei laikysis savo rinkiminių pažadų – gali įvesti papildomus mokesčius prekybos tinklams ir bankams.

Iš dalies socialdemokratinės darbotvarkės įsisavinimas padėjo Lenkijos dešiniesiems nušluoti nuo politinės scenos pokomunistinės kairės likučius. Rinkimai dar kartą parodė, kaip sunku posocialistinėje šalyje sukurti ir išsilaikyti kairiosioms – klasikine to žodžio prasme – jėgoms.

Konservatorių laimėjimas bus dar didesnis, jei turėsime omenyje, kad pralaimėtojų būryje, „Piliečių platformoje“, jau intensyviai prasidėjo kaltųjų paieškos. Dar rinkimų naktį buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis viešai suabejojo premjerės Ewos Kopacz politinės lyderystės gebėjimais. Iš tiesų, po to, kai Donaldas Tuskas tapo Europos Sąjungos prezidentu, „Piliečių platforma“ taip ir nesurado tinkamos jam pamainos, o partiniame gyvenime dominavo vidinių frakcijų kovos.

Šalia daugelio pažadų dėl permainų vidaus politikoje, rinkimų kampanijoje vietomis prasimušdavo konservatorių anonsai dėl Lenkijos užsienio politikos perkrovimo. Beata Szydło pirmų užsienio vizitų vyks į Briuselį ir Paryžių. Tuo pačiu „Teisė ir teisingumas“ skubėjo paneigti nuolat partijai metamą priekaištą dėl euroskepticizmo. Be to, buvo bandoma transliuoti žinią, kad ne visada Varšuvai bus pakeliui su Berlynu. Tiek tarpusavio šilumos, kiek buvo tarp Angelos Merkel ir Ewos Kopacz, greičiausiai nebus tarp naujos Lenkijos premjerės ir Vokietijos kanclerės.

Priminkime, kad lenkų konservatorių lyderiai nori kurti plačiąją antirusišką, stipriai proamerikietišką Vidurio–Rytų Europos valstybių koaliciją, kuri galėtų būti veiksni Europos Sąjungos politinėse institucijose. Iš šios dienos perspektyvų tai be galo sudėtinga užduotis, nors daugelis lenkų intelektualų mano, kad tai įmanoma.

Kaip partnerė šiai koalicijai Lietuva čia idealiai tiktų. Greitu laiku, konservatoriai Varšuvoje bandys surasti formulę, kaip nuoseklią globą ir bendradarbiavimą su Lietuvos lenkais suderinti su perkrovimu dvišaliuose Lietuvos–Lenkijos tarpvalstybiniuose santykiuose. Dalis Lenkijos dešiniųjų yra linkę paaukoti Lietuvoje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą vardan svarbių tarptautinių projektų saugumo ir gynybos srityse. Nemažai, visgi ,„Teisėje ir teisingume“ yra balsų, kurie linkę laikytis Radosławo Sikorskio formulės santykiuose su Lietuva – iš pradžių tegul lietuvių politikai išpildo Lietuvos lenkų reikalavimus, tik po to žiūrėsime kaip vystyti kaimyninius santykius.

Taigi, perkrovimas tarp Lietuvos ir Lenkijos tikrai vyks. Ir tikrai bus nelengvas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...