captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Progresiniai mokesčiai – trumpo intelekto ir instinktų dirginimas

Galima sakyti, jog tai driokstelėjo tarytum perkūnas iš giedro dangaus. Juk niekas šiuo metu lyg ir nesitikėjo tokios progresinių mokesčių sėkmės, kai šie be jokio vargo įveikė pirmąjį barjerą Seime.

Bet iš tiesų sensacija būtų nepalyginamai didesnė, jeigu šis perkūnas nebūtų driokstelėjęs. Tuomet galėtume įtarti – politikoje kažkas pasikeitė, gal net iš esmės.

Mat progresiniai mokesčiai, lygiai kaip minimali alga, pensijos, biudžetininkų algos, yra amžini rinkimų retorikos palydovai. Jeigu šių mokesčių projektas vėl, kokį 16-ą kartą iš stalčiaus pakilo iki stalo, tai pirmiausia reiškia – pretendentai į kitą Seimą jau išsirikiavo prie rinkimų kampanijos starto linijos.

Todėl pirmoji žinia yra paprasta: niekas iš esmės nepasikeitė. Idėjų stokojantys politikai griebiasi tų pačių klišių. Ir ne todėl, jog nemokėtų skaičiuoti ar nesuprastų, ką toks pasiūlymas reikštų palyginti skurdžiai gyvenančiai Lietuvai. Na, galbūt vienas kitas, įskaitant ir socialdemokratą Algirdą Sysą, iš tikrųjų mano, jog progresiniai mokesčiai yra valstybės gerovės ir pažangos pagrindas. 

Ši daugybę kartų voliota, aptarta ir atmesta idėja reanimuojama šventai tikint, jog didžioji rinkėjų dalis yra puskvailiai. Todėl jie niekaip neįžvelgs, jog toks pasiūlymas yra tiesioginė patyčia iš kiekvieno, kuris išsilavinęs, parduoda savo gebėjimus, nedalyvauja šešėlinėje rinkoje ir uždirba daugiau nei tūkstantį eurų.

Tūkstantis eurų yra minimumas, leidžiantis išgyventi neduoneliaujant. Du ar trys tūkstančiai leidžia kiek atsikvėpti, svajoti apie savus namus ar normalias atostogas. Tai yra grupė, kuri sukuria daugiausia pridėtinės vertės, kuriai reikia pasakyti ačiū už tai, kad yra Lietuvoje, o ne ten, kur protas perkamas daug brangiau. Pradėk riboti jų galimybes čia ir jau rytoj inžinierius, daktaras, geras vadybininkas atsidurs Švedijoje, Jungtinėj Karalystėje ar Vokietijoje. Neberasi net elektriko ar doro santechniko.

O kuo nusikalto, pavyzdžiui, šeima, auginanti kelis vaikus ir turinti vieną dirbantį ir uždirbantį maitintoją? Kodėl geras profesionalas, išlaikantis dar tris ar keturis, turi būti valdžios „skalbiamas“?

Gal tuštėjančiai Lietuvai nebereikia vaikų, o demografinė padėtis mūsų šalyje puiki? Norint daryti ką nors panašaus, gal reikėtų iš pradžių išmokti skaičiuoti šeimos pajamas ir tik tada kalbėti apie kokius nors mokesčių didėjimus ar mažėjimus.

Kitaip sakant, tai ne tik kvailystė, bet kvailystė kvadratu. Bet manoma, kad tie bemaž 90 procentų, per mėnesį gaunančių tūkstantį arba mažiau, yra pakankamai kvaili arba pakankamai pavydūs, kad to nesuprastų. Ir niekada negirdėjo, kas yra vidurinioji klasė, kodėl ji svarbi stipriai valstybei.

Kaip tik dėl šios priežasties jiems skiriama paaiškinamoji dalis apie pajamas iš kapitalo ar investicijų, kurioms taip pat bus pritaikyti nauji progresiniai. Net iki 40 procentų. Jeigu iš tiesų norėtų paimti į biudžetą iš kapitalo ir turtingųjų daugiau, tai galėtų tai padaryti atskirai. Bet kapitalas turi ilgas kojas. Gali po to ne biudžeto prieaugį, o tik kapitalistų padus pamatyti.

Šitas projektas – vaiduoklis, tūnojęs stalčiuje trejus metus, sukuria prieštaravimų grandinę. Seniai sutarta, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje per didelis. Projektu siūloma dar didinti. Sakoma, kad vidurinioji klasė – valstybės stuburas. Projektu apkarpomos daugiausia jos pajamos.

Bene vulgariausias yra lyginimas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Pavyzdžiui, Belgijoje bent kiek daugiau uždirbantys cypia, bet iš ten nebėga. Nes tai turtingas kraštas, kuriantis didelę pridėtinę vertę. Ir ne mokesčiai, kokie jie bebūtų, šią valstybę pavertė būtent tokia.

Kiekviena valstybė turi savo istoriją ir to paties tikslo – gerovės – siekia skirtingai. Ištraukti vieną detalę iš kitos sistemos ir tvirtinti, kad po to viskas bus taip, kaip ten, yra tas pats, kaip pritaisyti prie dviračio BMV variklį ir sakyti, kad netrukus jis bus limuzinas. Taip nebūna. Todėl toks įstatymas nebus priimtas.

Kalbant trumpai drūtai, prasidėjo riboto intelekto ir instinktų dirginimas, siekiant asmeninių politinių tikslų. Už tai nebaudžiama. Nėra tokio įstatymo. Todėl prieš kiekvienus rinkimus – ir vėl ta pati daina. Progresiniai, pensijos, minimali alga.

Šįkart nueita dar toliau. Nespėjo žmonės pasidžiaugti mero rinkimais, tai tuoj gal nebeturės renkamų politikų, o tik jų sąrašus. Nes sąraše saugiau.

Pasakojimai, kad taip sustiprės partijos, vystysis demokratija ir bus atstovaujama visai šaliai, verti tiek pat, kiek pasakojimai apie dviratį su BMV varikliu. Arba pasakojimai, kad vėl sumažinus išlaidas krašto gynybai, vargstantieji taps turtingesni. Tikrieji motyvai visai kiti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...