captcha

Jūsų klausimas priimtas

Plagijavimo nuodėmė ir Vokietijos politikai

Jau antrą kartą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybę ištiko ta pati krizė: kabineto ministrui universitetas atėmė anksčiau suteiktą daktaro titulą dėl to, kad daktaro darbas nuplagijuotas. Prieš beveik dvejus metus dėl šios priežasties turėjo atsistatydinti gynybos ministras. Dabar tas pats gresia švietimo ir mokslo ministrei.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jau antrą kartą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybę ištiko ta pati krizė: kabineto ministrui universitetas atėmė anksčiau suteiktą daktaro titulą dėl to, kad daktaro darbas nuplagijuotas. Prieš beveik dvejus metus dėl šios priežasties turėjo atsistatydinti gynybos ministras. Dabar tas pats gresia švietimo ir mokslo ministrei.

 
Kaip pranešė Londono savaitraštis „Economist“, vasario 5-ąją Diuseldorfo universitetas Annettei Schavan atėmė daktaro titulą. Didelė dauguma filosofijos fakulteto narių (net 12-a iš 15-os) nusprendė, kad savo daktataro disertacijoje „Asmuo ir sąžinė“ švietimo ir mokslo ministrė „sistemingai ir tyčia“ pateikė kitų idėjas kaip savo.
 
„Kas toliau? Nagi – atsistatydinti, – šaukė opozicijos partijos ir kiti komentatoriai, pagauti piktdžiugos, – rašė „Economist“, – tačiau ponia A. Schavan, šiuo metu besilankanti Pietų Afrikoje, sakė iš posto nesitrauksianti ir teisiškai besiginsianti nuo jai metamų kaltinimų.
 
Tačiau jos apeliacijos nagrinėjimas gali užtrukti, tad klausimas dabar yra: o ką darys ponia A. Merkel?
 
Kanclerė tikrai nenorės atleisti Annettės Schavan, kuri buvo ir tebėra jai nepriekaištingai lojali. Kanclerė galėtų teisintis, kad ponios Schavan nusižengimai ne tokie akiplėšiški kaip pono Karl-Thodoro zu Guttenbergo, be to, jie padatryti labai seniai, prieš 33-ejus metus, tad juos galima laikyti sena istorija.
 
Kita vertus, – tęsė britų savaitraštis, – ponas K.-T. zu Guttenbergas vadovavo tik kariuomenės reikalams, o ponia A. Schavan atsakinga už švietimą ir mokslą šalyje, besiruošiančioje rinkimų kampanijai, kur bus kovojama dėl aukštų standartų reikalingumo būtent švietimo ir mokslo tyrimų srityse.
 
Tad A. Merkel vyriausybės politinė ateitis tokia pat netvirta kaip ir mokslo ministrės daktarato reikalai“.
 
Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ vienu atžvilgiu ministrę užstojo: „Vokietijos švietimo ir mokslo ministrė Annette Schavan – tai joks ne Karl-Theodoras zu Guttenbergas. Net ir tuo atveju, jeigu jos sužadinto teisminio proceso pabaigoje išryškėtų, kad ji savo daktaro laipsnio neteko teisėtai.
 
Kitaip nei K.T. zu Guttenbergas, A. Schavan yra žmogus, kuri jau kelis dešimtmečius kukliai vykdo savo darbą, koks jis bebūtų, neblizgindamas akių kitiems ir nesimaivydamas pasipūtėliškai. Ji ir nenusirašinėjo taip įžūliai, kaip tas bavariškasis baronas.
 
O vis dėlto – politiškai neįmanoma jos laikyti ministrės poste. Juk ji dabar kaip vyriausia universitetų šeimininkė prieš vieną jų imasi jos asmenį liečiančios teisminės bylos“, – rašė Vienos dienraštis.
 
Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „A. Schavan byla atsistojo pilkojoje zonoje kažkur tarp jaunystės nuodėmės ir chaltūros. Bet tai ministrės neišteisina. Užsispyrusiai ji atsisakė prisipažinti klaidingai besielgusi ir geriausiu atveju prisipažino tik prie skubotumo klaidų – girdi, varganoje rašomųjų mašinėlių eroje ji keliskart apsiriko.
 
Bet tuo ji tik išstato savo postą pajuokai. Ji taip pat pakenkia savo asmeniui, nes greitas atsistatydinimas su po to einančiu bandymu juristiškai reabilituotis būtų buvės garbingas – ypač epochoje, kur politikai dažnai viešai atsiprašo, kad po to įžūliai tęstų darbą“.
 
Žodžiu, Ciuricho laikraštis teigia, kad A. Schavan reikėjo iš karto atsistatydinti ir po to ginti savo gerą vardą teisme – tai būtų buvę garbinga, o ne vien tik atsiprašyti ir po to lyg niekur nieko toliau likti poste.
 
„Taurus pareigos pajutimas šiandien atrodo negrįžtamai nuskendęs į praeitį. Politikai kaip Karl-Theodoras zu Guttenbergas, buvęs Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas ir Annette Schavan laikosi įsikibę savo krėslų tol, kol visuomenės pasipriešinimas laimi viršų ir jų, politikų, reputacija galutinai sugriauta“, – rašė Šveicarijos dienraštis.
 
Dar aštriau pasisakė kitas Austrijos sostinės dienraštis „Presse“: „blaiviai pasižiūrėjus matyti, kad Annette Schavan apgaudinėjo ir turėjo tai žinoti. Tuo labiau skaudina jos gynėjų argumentas, kad jos darbo nevalia vertinti pagal šios dienos standartus. Tarsi šis tekstas būtų iš tamsiųjų viduramžių!
 
O išties jam tik 30 metų, ir citavimo taisyklės egzizstoja ne tik nuo vakar“, – rašė Vienos dienraštis.
 
Bet Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ nuomone, „jeigu Annette Schavan prieš 30 metų būtų apiplėšusi banką, ji šiandien būtų nuo bausmės saugi. Nes baudžiamasis kodeksas leidžia po 30-ies metų visiems nusikaltimams, išskyrus žmogžudystę, panaikinti baudžiamumą – įsigalėti senaties terminui.
 
Tačiau A. Schavan padarė tai, už ką mūsų valstybėjė nėra jokios senaties ar pasigailėjimo: ji nusižengė citavimo taisyklėms“, – ironizavo Hanoverio laikraštis.
 
Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ taip pat ministrę gynė, sakydamas, kad „plagiatas nelygu plagiatui. Esama didelio plagiato ir mažmožinio nusirašymo, o A. Schavan atvejis kažkur per vidurį.
 
Jos plagiatas, jei išvis apie tokį galima kalbėti, yra miniplagiatas. Todėl daktaro laipsnio jai atėmimą galima vadinti per griežtu, neproporcingu nusižengimui.
 
Kita vertus, jos atsistatydinimas iš švietimo ir mokslo ministrės pareigų būtų geras ir proporcingas. Mokslo ministrė, kuri „fušeravo“ savo daktaro darbe, tai beveik panašu į popiežių, kuris būtų suklastojęs savo šventinimą į kunigus.
 
Taigi A. Schavan turėtų būti leidžiama savo filosofijos daktarės titulą pasilaikyti ir netgi likti politikoje – bet tik ne kaip mokslo ministrė“, – rašė Miunchene leidžiamas dienraštis.
 
Tačiau Mainco dienraštis „Allgemeine“ pažymėjo, jog niekur neparašyta, kad „daktaro laipsnis yra sąlyga ministro pareigoms eiti. Annette Schavan jau septynerius metus yra Vokietijos federacijos švietimo ir mokslo ministrė, prieš tai dešimt metų buvo Baden-Viurtembergo žemės kultūros, jaunimo ir sporto ministrė, ir abiem atvejais dirbo gerai. Argi ir tai neturėtų prisiskaičiuoti vertinant kvalifikaciją?“, – klausė Mainco dienraštis.
 
Vis dėlto Berlyno „Tageszeitungo“ nuomone, „ministrė, kuri praranda kadaise pasiektą daktaro laipsnį, jokiu būdu negali tęsti darbo kaip ligi šiol – visų labiausiai ne kaip mokslo ministerijos vadovė.
 
Kokiu autoritetu žlugusi daktarė gali stotis ir rodytis prieš jaunus daktarantus?“, – stebėjosi Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis.
 
Pasak Hamburge leidžiamo nuosaikios kairės savaitraščio „Zeit“, „dėl savo titulo ir integralumo ji gali kovoti teisme, bet ne dėl savo posto“.
 
Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...