captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Kieno naudai dirba sprogdintojai Turkijoje?

Savaitės pradžioje vyraujanti užsienio spaudos tema buvo Turkijoje iki šiol neregėto masto spalio 3-iąją Ankaroje nugriaudėjęs, beveik šimtą žmonių gyvybių nusinešęs teroristinis išpuolis, dėl kurio iš karto niekas neprisipažino, nors įvairiausių įtarimų bei įtarinėjimų pasipylė tuoj pat.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Pirmadienį Vokietijos kairiosios pakraipos dienraštis „Frankfurter Rundschau“ rašė, kad tai jau „trečias toks siaubingas atentatas po pirmojo išpuolio  per kurdų partijos rinkimų mitingą Dijabakyre ir antrojo per kairiųjų taikos aktyvistų susibūrimą Suruce.

Išpuoliai nuolatos surengiami prieš kurdus, profsąjungininkus ir pilietinę visuomenę, kuri per Gezi parko protestus ir birželio rinkimus įrodė savo pajėgumą. Dabar sprogdinimas kliudė žmones, kurie demonstravo už taiką Turkijos armijos konflikte su ginkluotais kurdų partizanais“.

„Dar nežinome, kas žudynes pradėjo ir tokiu būdu siekė politinę įtampą įkaitinti. Vadovaujančių politikų iš dėl savo daugumos išlaikymo būgštaujančios islamiškos konservatyvios partijos AKP pareiškimai, kad taikos demonstrantai šią prievartą patys išprovokavo, yra begėdiški.

Tokie pareiškimai tik pila benzino į ugnį ir prisideda prie to, kad Turkija grimzta į chaoso ir baimės liūną“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Taip pat pirmadienio rytą Berlyno nepriklausomų kairiųjų „Tageszeitungas“ samprotavo, kad nors „dar nėra įtariamųjų ir niekas prie teroro išpuolio neprisipažino, daugelis požymių, lygiai kaip ir anais kartais Dijabakyre bei Suruce, kalba už tai, jog kaltininkai yra iš vadinamosios „Islamo valstybės“ aplinkos.

Turkijos slaptoji tarnyba pakankamai ilgai su „Islamo valstybe“ bendradarbiavo praeity ir tai gal tebedaro šiandien. Iš to ir legaliosios kurdų partijos HDP vadovo pareiškimas, kad valstybės rankos suteptos krauju ir ji bent netiesiogiai iš dalies atsakinga už šį naujausią smurto protrūkį.   

Jeigu ši interpretacija tarp Turkijoje gyvenančių kurdų įsigalios, tai Ankaros atentatas bus tarsi gaisro katilizatorius kare,  kurį vieni prieš kitus veda kurdų partizanai ir Turkijos valstybė“, – rašė Berlyno laikraštis.

Pasak Hanoverio dienraščio „Neue Presse“, šis išpuolis „šalį, kuri išgyvena didžiulę tapatybės krizę, tik dar labiau destabilizuos. Praraja tarp R. T. Erdogano konservatyvios islamiškosios partijos AKP ir opozicijos jėgų jau ir taip yra gili.

Prokurdiškajai partijai HDP birželio rinkimuose pirmą kartą pasisekė peršokti barjerą ir įšokti į parlamentą. Nuo to laiko prezidentas R. T. Erdoganas sistemingai stengiasi kurdų veikėjus vaizduoti kaip artimus „Islamo valstybės“ teroristams“.

„Visa tai tik sutirština nepasitikėjimo rūką. Kaip tokiomis aplinkybėmis dar gali lapkričio 1-ąją vykti taikūs ir visų pripažįstami rinkimai, lieka paslaptis“, – rašė Hanoverio laikraštis.

Štutgarto dienraščio „Stuttgarter Nachrichten“ požiūriu, „dabartinės vyriausybės daugelį metų dėl rinkiminės taktikos priežasčių vykdoma visuomenės poliarizacija taip toli pažengusi į priekį, jog vargu ar liko kokių nors tiltų tarp susipriešinusių politinių stovyklų“. 

„Skirtingos nuomonės dėl tragedijos aplinkybių reiškiamos ir pačioje Turkijoje. „Kur sprogimo metu buvo  šiaip visada čia pat budinčios  saugumo pajėgos, – klausė Stambulo laikraštis „Taraf“. – Niekur nebuvo matyti nė vieno policininko. Vyriausybės vadovas Ahmetas Davutoglu pasakė, kad prieš išpuolį buvo signalų, kad jis įvyks, todėl dabar reikia visas saugumo priemones nuodugniai patikrinti“.

„Jau vien tokio „paaiškinimo“ pakanka, – kritikavo laikraštis, – kad visi tie, kurie atsakingi už saugumą, atsistatydintų“.

„O antrasis didis skandalas tas, jog visuomenė buvo klaidingai informuojama, aukų skaičius dirbtinai sumažintas, iš valdžios sluoksnių sklido kalbos, kad už išpuolį atsakinga kurdiškoji partija HDP. Tai neskoningas ir nepakenčiamas priekaištas, – piktinosi Stambulo turkiškas laikraštis.

Stambule leidžiamas kurdų laikraštis „Ozgur Gundem“ tiesiai šviesiai drožė,  kad „užsakymą šioms skerdynėms davė R. T. Erdoganas iš savo „palociaus“ Ankaroje. Jis su savo šalininkais visą opoziciją išvadino priešais ir „teroristais“. Šitaip pati Turkijos valstybė tapo kandidate į patį baisiausią teroro organizatorių pasaulyje.

„R. T. Erdoganas bijo prarasti galią ir bijo už savo darbus būti šaukiamas atsakomybėn. Jis turbūt to dar nesuprato, tačiau jam jau prasidėjo kelio pabaiga“, – pranašavo Turkijos kurdų laikraštis.

Vyriausybei artimas turkų dienraštis „Aksam“ priešingai teigė, jog „kai šioje šaltyje kur nors sprogsta bombos, tai Kurdistano darbininkų partija PKK yra pagrindinė įtariamoji. Ji ir jos politinis sparnas gali slypėti ir už šio savaitgalio sprogimų Ankaroje.

„PKK nebijo žudyti ir savo pačių šalininkų, jeigu tai jai naudinga. Bet gali būti, kad ir „Islamo valstybės“ teroro sąjūdis tą išpuolį surengė. Tačiau vienas dalykas visiškai aiškus – tarp Kurdistano darbininkų partijos ir „Islamo valstybės“ jokio skirtumo nėra“, – rašė vyriausybei draugiškas Stambulo laikraštis.

Dar sekmadienį kitas Stambulo dienraštis „Star“ taip pat pareiškė, jog „yra neįtikėtina kaltųjų ieškoti valstybės vadovybėje ir atsakomybę už sprogdinimus Ankaroje primesti prezidentui arba ministrui pirmininkui. Tikrųjų kaltininkų reikia ieškoti kitur“.

„Regione yra tokių organizacijų kaip PKK, kairieji radikalai bei teroro sąjūdis „Islamo valstybė“ – jie pasiryžę viskam. Nereiktų pamiršti ir kaimyninių valstybių slaptųjų tarnybų“, – tvirtino anglakalbis Turkijos laikraštis.

Bulgarijos sostinės dienraštis „Duma“ įvertino kelias galimybes: „jeigu išpuolį iš tiesų suorganizavo kurdų teroristai, tai reikštų didį jų talkininkavimą prezidentui R. T. Erdoganui – ir ne tik būsimuosiuose  rinkimuose, bet ir jo pastangoms į savo kovą prieš kurdus pritraukti Vakarų paramą“.

„O jeigu išpuolio Ankaroje kaltininkai – „Islamo valstybes“ teroristai, tai būtų jau antras islamistų antpuolis Turkijos teritorijoje . tada Turkija būtų priversta sustiprinti savo dalyvavimą Sirijos kare – ir būtent tai kaip tik Jungtinės Amerikos valstijos jau seniai reikalauja“, – rašė Sofijos laikraštis.

Pasak Oslo dienraščio „Aftenposten“, teroristai, kas jie bebūtų, taria „ne“ susitaikymui, „ne“ deeskalavimui, ir „didysis klausimas tas, kaip teroras paveiks po trijų savaičių vyksiančius rinkimus ir jų rezultatą“.

„R. T. Erdoganas ilgai bandė prisistatyti stipriuoju vyru, kurio Turkijai reikia, kad sunkiais laikais šalis išlaikytų taiką ir stabilumą. Ar dabar jis už savo griežtesnę liniją bus rinkėjų pamalonintas, ar visiškai priešingai dėl savo ilgo buvimo valdžios viršūnėje jie palaikys jį atsakingu už kraujo praliejimą“, – klausė Norvegijos sostinės laikraštis.

Anot Jungtinių Arabų Emiratų anglakalbio dienraščio „Gulf News“, „R. T. Erdoganas tikisi savo kovą su Kurdistano darbininkų partija panaudoti balsams laimėti. Iki šiol jis laikėsi Turkijoje galiojančios teisės ir įstatymo.

Tačiau jo planas konstitucijos pakeitimu sustiprinti savo paties poziciją sukėlė neigiamus atgarsius didelėje gyventojų dalyje, kurie nenori pripažinti Erdoganui vienvaldystės“.

Anot Paryžiaus kairiųjų dienraščio „Liberation“, „kuo stpriesni prieš Erdoganą protestai, tuo jis tampa autokratiškesnis. Jo taktika be paliovos kurstyti konfliktą tarp „jų“ ir „mūsų“, šalį pamažu stumia pilietinio karo link“. 

„Bet jeigu Turkija nugrimztų į abipusės prievartos liūną, tai turėtų nelemtų pasekmių toli už valstybės sienų. Jau vien dėl to lapkričio pradžios rinkimai turi visai Europai didžiausios reikšmės“, – teigė Prancūzijos sostinės dienraštis.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...