captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Žvaigždės ir kava

Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, Vilniaus senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714– 1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius  Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Priestato klasicistinį frizą papuošė tarp Zodiako ženklų įkomponuoti žvaigždynų Skydo ir Jautuko simboliai. Abu žvaigždynai susiję su Lietuvos istorija, nes pavadinti mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono Sobieskio ir Stanislovo Poniatovskio garbei. Šių žvaigždynų atvaizdus dar galima pamatyti vidinėse observatorijos patalpose, nutapytus ant dangčių, uždarančių lubų angas, naudotas kadaise astronominiams prietaisams pakelti į stebėjimo bokštelius.

Jautukas yra Poniatovskių giminės herbo figūra; žvaigždynu lotyniškai Taurus Poniatovii įvardytas 1773 m. direktoriaus M. Počobuto, pirmą kartą nustačiusio grupės žvaigždžių koordinates. Dėl jo autoriteto ši konsteliacija buvo įtraukta į žinomiausius žvaigždėlapius. Tačiau, kai buvo nutarta sumažinti žvaigždynų skaičių iki 88, Jautukas dėl mažo ploto dangaus sferoje buvo išbrauktas iš žvaigždynų sąrašo. Deja, tai padaryta taip pat mūsų tėvynainio – klaipėdiškio astronomo F. V. Argelanderio ranka. Tuomet jis vadovavo Bonos observatorijai.

Skydo žvaigždyną dangaus sferoje „pakabino“ garsusis Dancigo (dabartinio

Gdansko) astronomas Janas Hevelijus (1611–1687). Žvaigždyną lotynišku vardu Scutum Sobiescianii jis dedikavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui, laimėjusiam 1683 m. istorinę pergalę ties Viena prieš turkus. Be to, astronomas, įamžindamas valdovo vardą žvaigždėtojo dangaus skliaute, norėjo atsidėkoti jam už mecenatystę ir finansinę paramą, atstatant smarkiai nukentėjusią nuo gaisro observatoriją. Šiandien astronomai žino, kad nedideliame Skydo žvaigždyne yra keletas labai įdomių objektų: keli padrikieji ir vienas kamuolinis žvaigždžių spiečius, daug tamsiųjų debesų. Be to, ten  – viena šviesiausių Paukščių Tako sričių, vadinama Skydo žvaigždžių debesiu.

Vienos pergalė – svarbus įvykis Europos istorijoje. Tuokart krikščioniškoms šalims  buvo iškilusi didžiulė Osmanų imperijos ekspansijos grėsmė. Įsitvirtinęs Balkanuose, sultonas pasiuntė 158 tūkst. karių armiją, vadovaujamą vizirio  Kara Mustafos,  užkariauti Vidurinę Europą. Popiežius kreipėsi į Abiejų Tautų valstybės valdovą, kviesdamas ginti krikščioniškąjį pasaulį. Jonas Sobieskis turėjo kovų su turkais patirtį, prieš dešimtmetį buvo laimėjęs svarbų Chocino mūšį. Be to, ankstesnėje savo diplomatinėje tarnyboje Stambule  buvo gerai išstudijavęs turkų papročius, žinojo jų kariavimo taktiką, netgi mokėjo turkų kalbą.

Karinė Vienos  kampanija, net ir triskart mažesnėmis už priešo pajėgomis, buvo labai  sėkminga. Rugsėjo 12  d. prie Kalenbergo vietovės Jonas Sobieskis netikėtai puolė miestą apgulusius turkus. Kruvinas mūšis truko visą dieną ir baigėsi visišku priešų sutriuškinimu. Tarp žuvusiųjų buvo 6 pašos, o viziris pabėgo į Belgradą ir buvo ten sultono įsakymu už skaudų pralaimėjimą nubaustas mirtimi. Šaunia pergale J. Sobieskis išgarsėjo visoje Europoje, buvo poetų liaupsinamas kaip Europos skydas prieš mahometonus.

Popiežiui valdovas nusiuntė turkų stovykloje rastą žalią vėliavą, o lenkų ir lietuvių kariams išdalino nemenką karo grobį. Priešo gurguolėje buvo aptiktos didelės atsargos maišų su kavos pupelėmis. Štai kodėl šiandien valdovą Joną Sobieskį geru žodžiu mini ne tik istorikai, bet ir ...juodos kvapnios kavos mėgėjai. Nuo Vienos mūšio laikų šis puikus gėrimas tapo populiariu aukštuomenės sluoksniuose, o netrukus ir tarp meno bei mokslo žmonių. Kava – įkvepianti kūrybai, skatinanti minties polėkį, teikianti žvalumo... Juolab juodos kavos puodelis pravartus astronomams, žvaigždėtas naktis praleidžiantiems prie teleskopų. Vienas iš Sobieskio karių Vienoje atidarė pirmąją kavinę, kuri puikia kava garsėja iki šiol. Dažnas Europos didmiestis didžiuojasi nuo tų laikų išsaugota kavinių tradicija. Tik ne mūsų sostinė, tokias kultūrinę atmintį turinčias kavines kaip „Literatų“ paverčianti greitojo maisto užkandine...        

O, pakalbėjus apie žvaigždes, reikia pasakyti, kad ir planetos šią savaite pradžiugins gražiu reginiu. Ypač spalio 9-sios, Vilniaus dienos rytmetį. Reiktų  anksti atsikelti, saulei dar nepatekėjus, – dangaus skliaute matysime planetų „paradą“: vienoje eilėje išsirikiuos Aušrinė, Mėnulio delčia, Marsas ir Jupiteris.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...