captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sotvarė. Greitieji kreditai: lenktynės tarp kvailumo ir godumo

Lietuvos bankas driokstelėjo, jog maža nepasirodė. Smulkiųjų vartojimo kreditų arba taip vadinamų „greitukų“ asociacija kreipėsi visur, kur tik buvo galima sugalvoti. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Prezidentė, premjeras, Seimas, Finansų ministerija ir tikriausiai dar kas nors gavo skundus: banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir jo pavaduotoja Ingrida Šimonytė savo kalbomis žlugdo „greitukų“ sektorių, iš kurio, galima suprasti, tuoj teliks šlapia vieta.

Suprask, šių greitų ir labai brangių pinigų dalytojai tokie maži, užima vos kelis finansų rinkos procentus, o užgriuvęs dėmesys toks didelis ir toks neteisingas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė nepasakė nieko, kas nebūtų žinoma. Ji tik skaičiais apipavidalino jų verslo planą, o kertinis jo principas – duok pinigų visiems, kas tik sugeba ištiesti ranką, o jeigu nesugeba, tai padėk tai padaryti. Negali grąžinti? O koks skirtumas? Kas nors kaip nors grąžins. Dėl to atsitinka nemalonių dalykų, tokių kaip pradelsti mokėjimai, turto areštas.

Vis dėlto reikia pripažinti, jog Ingrida Šimonytė pasakė ne viską. Ji nutylėjo, jog greitieji kreditai – paslauga, skirta nevykėliams arba naivuoliams, gal net kvailiams. Čia reikalai klostosi panašiai kaip su telefoniniais sukčiais. Žmogus tiki, kad jį, jo vaiką, brolį, tėvą išgelbės iš bėdos, bet viskas būna priešingai. Dėl tokio tikėjimo ir patikėjimo bėdos tik prasideda. Nuostoliai taip pat. O kartais ir dar blogiau.

Labai gaila mokytojos, kuri prieš rugsėjo pirmąją ima greitąjį kreditą sijonui pirkti.

Gaila todėl, kad būdama mokytoja ji nesugalvojo: jeigu gali išsimokėti už sijoną taupydama iš algos iki Kalėdų, tai galėjo susitaupyti ir iki rugsėjo. Tada sijonas būtų gal net trečdaliu pigesnis, o už nemokėtas „greituko“ palūkanas dar ir lūpų dažams liktų.

Dėl mokytojos labai nerimauti nereikėtų. Ji į Ingridos Šimonytės blogąją statistiką nepatenka. O štai koks nors naktinis pinigų gavėjas kai kam yra tikra nelaimė, o kai kam – tikras lobis.

Nelaimė tam, kas galiausiai sumokės jo skolas su visais dviem ar trim šimtais procentų palūkanų. Lobis – kreditoriams. Gavęs pinigų vieną naktį, ateis ir kitą. Juk reikia tik 15 minučių. Galima internetu. Blaivumas netikrinamas, smegenų apimtis taip pat reikšmės neturi.

Naivumas, kvailumas, nemokėjimas gyventi yra tokie dalykai, su kuriais grumtis labai sunku. Įstatymu neuždrausi. Smegenų neperprogramuosi. Todėl nelieka nieko kito, kaip perprogramuoti veiklą tų, kas šiomis žmonių savybėmis naudojasi pelnui uždirbti.

Kitaip tariant, greitųjų kreditų bendrovės gavo tai, ką pačios pasidarė. Daugybę metų dyrė kailį nesivargindamos per daug gilintis, ar jų greiti pinigai su dar greitesnėmis palūkanomis nesusuks nelaimėlio į ragą. Nematė reikalo susikurti atsakingą savikontrolės sistemą. Todėl ir gavo iš ten, iš kur privalėjo jau seniai gauti. Iš prižiūrėtojo, Lietuvos banko.

Įdomus pasirodė dosniųjų skolintojų asociacijos vadovo argumentas. Suprask, asociacijos nariai elgiasi tinkamai ir pinigų duoda tik tiems, kas suvokia, ką daro ir pajėgia grąžinti. Galbūt. Bet asociacija jungia vos šeštadalį visų greitųjų skolintojų. Tai ką, reikia apsimesti, kad visų kitų nėra, o taip pat ir problemų, kurios jau seniai bado akis.

Ingrida Šimonytė dėl to, kas atsitiko, visiškai nekalta. Ir Vitas Vasiliauskas nekaltas. Jie padarė savo darbą. Ir tikriausiai padarė dar ne per vėlai.

Kai bankrutavo „Snoras“, visi ūžė: kur buvo bankų prižiūrėtojai, kodėl tylėjo? Kodėl niekas nepasakė, kad bankas platina ir neapdraustus finansinius produktus?

Kai kadaise žlugo Genadijaus Konopliovo ir panašių į jį finansinės imperijos, Lietuvos bankas buvo kaltinamas tuo pačiu. Per didele kantrybe, paskutinių likvidumo paskolų dalijimu ir vengimu įvardyti grėsmes.

Dabar įvardijo. Ir nepamelavo. Bet ar tai reiškia, kad greitųjų kreditų bendroves reikia taip priremti, kad išnyktų. Ne. Jos yra ir gali būti, kaip ir kitose šalyse. Būna situacijų, kai greitas kreditas yra gana racionalus pasirinkimas. Bet žaidimo taisyklės turi būti kitokios. Griežtos. Tokias ir siūlo prižiūrėtojas. Galėtų pridėti dar vieną.

Ant cigarečių pakelio parašyta: rūkymas žudo. Gali rūkyt arba nerūkyt. Prie greitojo kredito galėtų būti pažymėta taip pat: greitasis kreditas žudo. Finansiškai ir morališkai. Bet jeigu vis tiek nori skolintis už 200 procentų, skolinkis.

O Lietuvos banko, minėtos Asociacijos ir Seimo reikalas padaryti taip, kad žmogus nebūtų viliojamas į finansines pinkles ir gautų tiek, kiek gali atiduoti ir turėtų bent keletą dienų, per kurias gali atvėsti ir atsisakyti sandorio, kuris visada buvo nepaprastai brangus ir toks visada bus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...