captcha

Jūsų klausimas priimtas

Raimonda Agnė Medeišienė. Apie Islandiją ir jos moteris

Islandija – išskirtinė šalis. Tiems, kurie ten lankėsi, šis komentaras atgaivins malonius įspūdžius, o gal pravers ir planuojantiems ateities keliones, darbo vizitus ar draugų lankymus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lankyti šią šalį tampa populiaru. Sakoma, kad per metus 1 vietos gyventojui tenka 10 turistų. Itin įspūdingi turistų srautai iš JAV ir Ispanijos. Toks atvykstančiųjų skaičius – tikra parama atsigaunančiai šalies ekonomikai, tačiau įpareigoja labiau rūpintis aplinka. Islandijos gyventojams pagarba gamtai yra natūrali būsena. To, deja, negalima pasakyti apie turistus. Tačiau lankymasis šioje šalyje keičia net ir pačių abejingiausiųjų gamtai įpročius. Žinomiausia pasaulyje islandė aplinkosaugos aktyvistė yra muzikantė Bjork.

Pastaruoju metu tarp kolegų ir draugų kalbos ir diskusijos dažnokai krypsta apie moters statusą, padėtį, savimonę įvairiose visuomenėse. Žinia, tam daro įtakos šalies tradicijos, kultūra, religija.

Moteris – galingas simbolis islandų nacionalinėje sąmonėje. Šalies sargo dvasia tapatinama su kalnų moterimi – gailestinga, didinga, motiniška. Ji simbolizuoja jėgą ir grožį, dėl to aktyviausi vulkanai – Hekla, Katla, Krafla – pavadinti moterų vardais. Moteris – ir tautos išlikimo simbolis.

Žurnalas „Newsweek“ 2012 m. atliko tyrimą „Geriausia vieta moteriai“ („The best place for woman“) ir jame palygino 165 šalis pagal šias kategorijas: sveikata, švietimas, ekonomika, politika, teisė. Islandija pirmauja visose kategorijose. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis pagal lygias lyčių teises Islandija yra pirmoje vietoje jau ketverius metus iš eilės.

Kuo ypatinga Islandija? Štai tik keletas štrichų. Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Čia mėgstami įvairūs intelektualūs užsiėmimai: literatūra, menas, šachmatai.

Islandija išsaugojusi nuoseklius gyventojų registrus. Dokumentuota, jog pirmoji moteris – Hallveig Frodadottir su vyru ir sūnumi čia įsikūrė 879 metais.

2013 m. duomenimis, Islandijos gyventojų skaičius – 321.000. Vadinasi, šalyje mažiau vietinių gyventojų nei Vilniuje. Maždaug pusę populiacijos sudaro moterys. Dauguma jų gyvena miestuose. Per paskutiniuosius 10 metų iš užsienio atvyko ir įsikūrė maždaug 9000 moterų.

Islandų moterys užsieniečiais vyrais domisi ne tik dėl islandų vyrų romantiškumo trūkumo, bet ir dėl galimos kraujomaišos: šalies gyventojų skaičius nedidelis, o sala ilgą laiką buvo uždara.

Vaikai šioje visuomenėje apsupti išskirtine pagarba ir dėmesiu.  Abiems partneriams suteikiamos vienodos – po 4 mėn. –  tėvystės ir motinystes atostogos; jiems paliekama 80 proc. buvusio atlygio. Vaikų darželiai vaikus priima nuo 2 metų, tad kai vaikučiui sukanka 8 mėnesiai, tėvams tenka prašyti senelių pagalbos arba ieškoti auklės. Auklės darbas vertinamas ir gerai apmokamas.

Iki 18 metų vaikai 4 kartus per metus gauna valstybės išmokas. Išmokų dydis priklauso nuo tėvų pajamų ir siekia mažinti socialinę atskirtį. Jungtinių Tautų duomenimis, šioje šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Turėti kūdikį, nesusijus formaliais santuokos ar neformaliais partnerystės santykiais, Islandijoje nėra jokia stigma. Vienišos moterys čia sudaro 14,8 proc., kai ES vidurkis – 4 proc. Dar daugiau – visi šeimos vaikai, nepriklausomai nuo biologinės priklausomybės, konkrečiai mamai ar tėčiui, yra vienodai mylimi ir tas nėra graži oficiali deklaracija, greičiau – ilgametė patirtis ir nuostata. Jaunas autobuso bendrakeleivis islandas pasakojo, kad dabartinių trisdešimtmečių kartoje dažnas turi 3 vaikus su skirtingais partneriais, o augantys vaikai – po keletą namų bei daugiau nei keturis senelius.

Garsiausia vieniša mama Islandijoje – 4 kadencijas šalies prezidente buvusi Vigdis Finnbogadottir. Ji – pirmoji pasaulyje demokratiškai išrinkta prezidentė moteris, labiausiai mylima šalies prezidentė ir pirmoji vieniša mama kabinete. Eidama prezidentės pareigas, ji ypatingą dėmesį skyrė kalbai, lygioms teisėms, demokratijai, miškininkystei. Nors Islandijos teisė neriboja prezidentinių kadencijų skaičiaus, po 16 darbo metų ji pati nutarė nebekandidatuoti. V. Finnbogadottir kalba daugeliu kalbų, tad natūralu, kad po prezidentavimo ji savo dėmesį sutelkė užsienio kalbų institutui ir iki šiol ji yra pavyzdys jaunoms mergaitėms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...