captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ką V. Putinas norėtų matyti JAV prezidentu?

Amerikos piliečiai savo prezidentą – tą, kuris pakeis Baracką Obamą, – rinks tik kitų metų lapkritį. Tačiau rinkimų kampanija jau prasidėjo. Pirmiausia abi didžiosios partijos dar turi apsispręsti dėl savo kandidato į prezidentus. Bet šiuo metu bent vienos partijos atveju visiškai neaišku, ką ji išsikels.

Tai, žinoma, ne demokratų partija, kuri tikriausiai savo kandidate pasirinks Hillary Clinton, nors ir čia dar įmanomi siurprizai, kaip pasiaiškinsime komentaro pabaigoje.

Kalba sukasi apie respublikonų partiją, kuriai po aštuonerių metų demokrato B. Obamos prezidentavimo lyg ir turėtų šviestis sugrįžimas į Vašingtono Baltuosius Rūmus.

Bėda čia ta, kad, nors respublikonai dabar valdo Kongresą, jų pasiekimai ir pasiūlymai įstatymų leidyboje švyti ne ką gražiau ar įtikinamiau negu prezidento B. Obamos darbai.

Dar didesnė bėda ta, jog neseniai respublikonų arenoje dėl teisės vesti partiją į kovą Baltiesiems Rūmams paimti rungėsi net 17 pretendentų. Du iškrito, liko 15, o iš jų šiek tiek pirmauja trys, bet ne tie, į kuriuos iš pradžių dėjo vilčių partijos „pilkieji kardinolai“.

Tie trys – tai verslo magnatas, pramogų pasaulio veikėjas Donaldas Trumpas, pediatras, neurochirurgas Benas Carsonas ir buvusi verslo organizacijų valdytoja, dabar filantropė Carly Fiorina.

Nė vienas iš jų ligi šiol nebuvo išrinktas į jokį politinį postą, o visi kiti pretendentai, nors ir buvo, tačiau apklausose dabar netikėtai atsilieka nuo šių nelauktų pirmūnų, išskyrus vieną, Floridos senatorių Marco Rubio, kuris lygiuojasi su C. Fiorina. Štai ir respublikonus supanti makalynė.

Įdomiausia, kad joje tam tikras vaidmuo – būtent vieno iš pagrindinių Amerikos priešininkų – tenka Vladimirui Putinui.

Tai išryškėjo aną savaitę vykusiuose televizijos debatuose tarp 11-os iš tų pretendentų respublikonų. Jie visi, atrodo, sutarė dėl dviejų dalykų. Pirma, kad V. Putinas – „blogietis“. Antra, kad iš B. Obamos politikos silpnumo V. Putinas semiasi sau naudos.  

Tačiau, kaip komentavo svetainės „Public Radio International“ žurnalistas Matthew Bellas, pasigirdo tarp respublikonų didelių nesutarimų esminiu klausimu, kaip su V. Putinu elgtis.

Pasiteiravus, ar jis sutiktų su V. Putinu susėsti ir pasiderėti, D. Trumpas pirmiausia pažymėjo, kad V. Putinas „visiškai negerbia prezidento Obamos. Jį laiko nuliu“. Tada D. Trumpas drožė: „O aš su Putinu pasikalbėčiau. Bandyčiau su juo rasti sąlyčio taškų“.

Atsakydama į tą patį klausimą, kita pretendentė, C. Fiorina, užsimojo priešingai: „Aš su juo nesikalbėčiau visai, mes jau ir taip gerokai per daug su juo aušinome burną“. Tada ji išvardijo keletą žingsnių, kurių ji, kaip JAV prezidentė, imtųsi V. Putino atžvilgiu.  

„Pradėčiau atkurdama priešraketinės gynybos sistemą Lenkijoje. Rengčiau reguliarias, agresyvias karines pratybas Baltijos valstybėse. Tikriausiai pasiųsčiau kelis tūkstančius papildomų karių į Vokietiją. V. Putinas tokią žinią supras“, – sakė C. Fiorina.

Pasak Stanfordo universiteto politologo Michael`o McFaul`o, kurį prezidentas B. Obama nuo 2012 m. iki 2014-ųjų buvo paskyręs JAV ambasadoriumi Maskvoje, iš tiesų abi partijos daug labiau sutaria klausimu, ką daryti su Rusija, negu jų rinkiminė retorika nuduoda.  

Tačiau ir M. McFaulas sutiko su mintimi, kad „respublikonų partijoje reiškiasi fundamentali nuomonių takoskyra dėl geriausio būdo traktuoti V. Putiną“.

D. Trumpas, anot buvusio ambasadoriaus, linkęs manyti, jog vien savo valios jėga, jis, D. Trumpas, galėtų įtikinti V. Putiną trauktis iš Ukrainos ir Sirijos. Jam, sandėrius prasukti gebančiam milijardieriui derybininkui, reiktų tik progos susėsti ir pakalbėti akis į akį su buvusiu kagėbistu – ir daug kas išsispręstų Amerikos naudai.

„Tai gana naivu, – sakė M. McFaulas. – Nelabai įsivaizduoju, kad bet kuris kandidatas, demokratas ar respublikonas, įstengtų tai pasiekti vien tik gero išsikalbėjimo su prezidentu V. Putinu dėka.

Bet lygiai taip pat pro šalį taiko ir ponia C. Fiorina sakydama, kad spaudimas V. Putinui ir atsisakymas su juo leistis į kalbas galėtų pakeisti jo elgesį į gerą pusę“, – teigė buvęs ambasadorius.

Jo nuomone, reikia naudotis ne tik politinio, karinio, ekonominio spaudimo, bet ir derėjimosi bei diplomatijos priemonėmis, idant Jungtinės Valstijos pasiektų savo politinius tikslus Rusijos atžvilgiu.

„Būtent kaip tik taip ir darė Ronaldas Reaganas per Šaltąjį karą. Jis naudojo stiprių spaudimo priemonių derinį, bet kartu buvo pasirengęs leistis į kalbas, jeigu tai, jo nuomone, tarnauja nacionaliniam interesui“, – aiškino M. McFaulas.

O dabar, anot jo, V. Putino patarėjai ir Kremliaus politiką palaikantys žmonės Rusijos žiniasklaidoje bent dėl vieno dalyko sutaria.

„Jie viliasi, kad būsimasis JAV prezidentas bus palankesnis Rusijai negu B. Obama“, – teigė M. McFaul`as. – Jie mano, kad prezidentas B. Obama per daug mėgsta konfrontaciją, grąžino padėtį į Šaltojo karo laikus ir kad bet kas kitas būtų geriau už B. Obamą“. 

Vis dėlto vienam respublikonų kandidatui jie aiškiai teikia pirmenybę.

„Jie kažkaip tiki, jog dėl to, kad jis biznierius, kad išsiskiria iš kitų, kad sakė norįs su V. Putinu atsisėsti ir pasikalbėti, tad kaip galima nemanyti, kad jis, D. Trumpas, būtų tas, dėl kurio labiausiai tikėtina, jog jis pasitarnaus Rusijos interesams, jeigu taptų prezidentu“, – sako M. McFaul`as.

Taip rašoma svetainės „Public Radio International“ straipsnyje, po kurio vienas komentatorius rusas ir pridėjo tokią pastabą: „Aš viliuosi, kad prezidentas D. Trumpas nebus toks žiaurus ir pavojingas pasauliui, kaip Barakas Huseinovičius...“

Beje, nors šiuo metu respublikonų partijos nominacijos siekiantis D. Trumpas apklausose pirmauja, paprastai už respublikonus iš principo pasisakanti konservatyvioji žiniasklaida jį primygtinai peikia.

Pvz., Danielis Larisonas paleokonservatorių žurnalo „American Conservative“ išspausdintame straipsnyje „Trumpo neišmanėliška užsienio politika“ suminėjo keletą aiškių jo nesiorientavimo tarptautiniuose santykiuose pavyzdžių.

O neokonservatorių žurnalo „National Review“ apžvalgininkas Jonah Goldbergas daugeliu argumentų, kuriems visiems išdėstyti čia neturime vietos, pagrindė savo nuomonę, kodėl „joks sąjūdis, kuris apkabina D. Trumpą, negali vadintis konservatyviu.“  

Pagrindinį J. Goldbergo priekaištą galime susumuoti taip: D. Trumpas nepraustaburniškas, lengvabūdiškas, per dažnai keičia vertybes ir principus arba išvis jų neturi, bent jau tokių, kokių reikia konservatoriui.

Tame pačiame žurnale yra straipsnių ir su tokiais pavadinimais: „D. Trumpui pasisekė įtikinti konservatorius pernakt atmesti savo principus“, „Ar konservatoriams nusibodo palaikyti įstatymo valdžią?“, „D. Trumpo klausos problema: jis negirdi to, kas jam sakoma, o girdi tai, ko niekas nesakė“.

Į D. Trumpą, be abejo, nutaikytos ir kitų pažiūrų žiniasklaidos ietys. Štai kairiųjų liberalų žurnalas „New Republic“ pavadino jį „ne dešiniųjų populistų, o užgautų privilegijuotųjų sluoksnių balsu“.

Tačiau tie patys kairieji liberalai ar dar kairesni, netgi į socializmą linkę leidiniai bei komentatoriai, dažniausiai palaikantys demokratus, vis garsiau bei gausiau reiškia nepasitenkinimą ir demokratų varžybų pirmūne Hillary Clinton.

Jai prikišami per artimi ryšiai su „Volstrytu ir piniguočių interesais“,  netiesumas, neatvirumas, nesąžiningumas aiškinantis dėl galimų politinių skandalų, dirbtinumas bendraujant su rinkėjais.

Dėl to apklausose vis daugiau pritarimo sulaukia ne tik savo kandidatūros oficialiai dar nepaskelbęs dabartinis viceprezidentas Joe Bidenas, kuris esąs „natūralesnis“ ir „nevelka paskui savęs ponios Clinton politinio bagažo“, bet  ir Vermonto senatorius Bernis Sandersas.

Pastarasis atvirai skelbiasi esąs „demokratinis socialistas, kurį traukia skandinaviškasis socialinės demokratijos modelis ir kuris pasisako už demokratiją darbovietėje“.

Taigi nors dabar demokratų varžybose į prezidentus dar ryškiai pirmauja H. Clinton, būtų neprotinga rizikuoti daug pinigų statant už tai, kad ji bus nominuota savo partijos kandidate į Amerikos prezidentus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...