captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujos iniciatyvos sprendžiant Sirijos ir Irano klausimus?

Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje – apie pasaulio saugumo klausimus, įskaitant tuos, kurie diskutuoti vasario 3-iąją pasibaigusioje metinėje, tačiau neformalioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Beje, ar ji ką nors pasiekė? 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje – apie pasaulio saugumo klausimus, įskaitant tuos, kurie diskutuoti vasario 3-iąją pasibaigusioje metinėje, tačiau neformalioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Beje, ar ji ką nors pasiekė?

Bent vienas laikraštis, Frankfurto „Rundschau“, tuo suabejojo. Laikraščio žodžiais, „jaudulio neslepiančiuose pranešimuose šitas transatlantinės bendrijos vadovų klasės susitikimas ant šakių keliamas kaip „svarbiausias pasaulio saugumo politikų aukščiausiojo lygio susitikimas“. Bet tuo tarsi priešpriešinamasi tokioms tikroms diplomatų viršūnių konferencijoms kaip Jungtinių Tautų savaitinis plenumas, kiekvieną rugsėjį vykstantis Niujorke. 

Šįkart svarbiausios temos Miunchene vadinosi Sirija, Iranas, euro krizė ir susirūpinimas dėl transatlantinių santykių, o tai gana tiksliai atitinka tai, kas laikyta svarbiausiais klausimais ir prieš 12 mėnesių. Tačiau šiose srityse mažai arba beveik nieko nenuveikta.

Prie to dar prisidėjo konfliktas Malyje ir daugelio konferencijos dalyvių prisipažinimas, jog paprastų atsakymų į XXI amžiaus iššūkius nebėra. Reguliarūs aukščiausiųjų politinių veikėjų pokalbiai yra svarbūs, tačiau turėtume liautis iš saugumo konferencijos tikėjęsi stebuklų“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Kita vertus, Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ džiaugėsi, kad „nepaisant ankstesnių ir priešingų pranešimų, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas Miunchene vis dėlto susitiko su Sirijos opozicijos vadovu Moaziu al Chatibu ir netgi pakvietė jį į Maskvą. Tai galėtų vesti prie Sirijos konflikto sprendimo – Rusija vis labiau įsitikinusi, kad Basharo Assado dienos suskaičiuotos.

Tačiau pagrindinė Miuncheno forumo figūra tapo Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas. Jis parodė aiškiai pozityvesnę laikyseną Europos atžvilgiu nei per savo paskutinį pasirodymą Miunchene prieš ketverius metus. J. Bidenas pasisakė už stiprią Europą – toks esąs ir Amerikos interesas“, – teigė Lenkijos sostinės dienraštis.

Tuo tarpu Kopenhagos dienraštis „Politiken“ džiaugėsi, kad Sirijos opozicijos vadovas pakviestas į Maskvą, nes „tam ne tik atėjo laikas, bet tai ir gudru. Rusija iki šiol tiekė ginklus krauju susitepusiam diktatoriui B. Assadui. Be to, Rusijos prezidentas V. Putinas jį saugojo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Konflikto Sirijoje sprendimui gali būti lemiama, kad dabar Rusija prisijungs prie tų tarptautinės bendrijos narių, kurie palaiko M. al Chatibo opoziciją. O toji siekia, kad pilietinis karas baigtųsi – o kartu su juo ir B. Assado valdymas“, – rašė Danijos sostinės laikraštis. 

Vokietijos dienraštis „Mannheimer Morgen“ norėtų, kad „sušiltų sušalę santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos, ypač dabar, idant būtų galima užbaigti pilietinį karą Sirijoje. Todėl neoficialūs susitikimai užkulisiuose tokie svarbūs. Rusija, kiek žinoma, truputį pajudėjo, net jeigu ji kol kas dar  neleidžia Damasko režimui sužlugti“.

Net ir šiuo santūriu optimizmu nesidalijo Frankfurto prie Oderio Brandenburge laikraštis „Märkische Oderzeitung“: „Apie pažangą ar tuo labiau proveržį tarptautinėje diplomatijoje Sirijos klausimu vis dar negalima kalbėti. Čia ir Miuncheno saugumo konferencija nieko neįstengė pakeisti“, – rašė rytinės Vokietijos laikraštis. 

Kaip greitai konfliktas regione gali išsiplėsti, rodo ir tai, jog Izraelio gynybos ministras saugumo konferencijoje netiesiogiai pripažino, jog Izraelis atsakingas už oro antpuolį prieš Siriją sausio 30-ąją“, – rašė Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ ir tęsė: 

„Ar antpuolio taikinys buvo karinių tyrimų centras ar ginklų saugykla – kiekvienu atveju Izraelis Sirijos režimui įrodė, kad už savo saugumą kovos ir bėgs ne atgal, o veršis į priekį“, – rašė Portugalijos sostinės dienraštis.
Dėmesio Miunchene sulaukė ir Irano atominės programos tema. Anot Teherano dienraščio „Jomhuri-Islami“, „derybos Irano požiūriu įmanomos, jeigu Amerika tikrai nuoširdi. Tą įrodo ligi šiol įvykę Irano ir Jungtinių Valstijų pokalbiai apie regiono saugumą. Deja, Amerikos politikų žodžiai ir veiksmai nesutampa.

Amerikiečiai dabar turi stiprinti pasitikėjimą tuo, kad keičia savo elgseną Irano atžvilgiu. O tai reiškia, kad jie turi liautis kišęsi į Irano vidaus reikalus“, – įspėjo Irano sostinės dienraštis.

Rytinės Vokietijos dienraštis „Lausitzer Rundschau“ rašė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidento J. Bideno ir Irano užsienio reikalų ministro Ali Akbaro Salehi susitikime daug kas norėjo įžvelgti šalių suartėjimą, „tačiau lieka abejonių.

Aišku, A. A. Salehi Miunchene negalėjo sau leisti J. Bideno ištiestą ranką šiurkščiai atmesti. Tačiau vyriškis iš Teherano savo pasirengimą kalbėti apie atominę programą nuolatos papuošdavo šalutiniais sakiniais, iš kurių galėdavai išskaityti kažką panašaus į sąlygas. 

O ir J. Bidenas nepaliko jokių abejonių, kad be Vakarų karinio spaudimo fone Teherano režimas nieko doro nesiims, o tik eikvos daugiau laiko“.

Bavarijoje esančio Straubingo laikraštis „Straubinger Tagblatt“ rašė: „Pasiūlymai vienaprasmiai: jei Iranas savo atominę programą atskleis inspekcijai, baigs slėpynių žaidimą ir kooperuos, tada tarptautinė bendrija nutrauks sankcijas ir atvers Iranui kelią augimo ir gerovės link.

Jeigu ši žinia iš Miuncheno iš tiesų nukristų į vešlią Irano dirvą, tai tikrai būtų vienas iš didžiausių nuopelnų lig šiol daugiau nei 50 metų trukusioje saugumo konferencijų istorijoje“, – rašė Bavarijos laikraštis.
Tačiau Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ pažymėjo, jog „tai, kad Irano užsienio reikalų ministras pasiūlė derėtis, yra daugiau taktinis negu rimtas ėjimas. Iraniečiai reikalauja, kad Jungtinės Valstijos prieš tai atsisakytų bet kokios karinio spaudimo galimybės. Bet tuo atveju jie, iraniečiai, vėl taptų žaidimo meistrais. Jokia Amerikos vyriausybė negali su tuo sutikti“. 

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...